Taršiausia Lietuvos pramonės įmonė generuoja apie 41 proc. visų ES apyvartinių taršos leidimų sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija.
Be to, 36 mln. eurų paramos bus skirta pramonės teritorijų vystymui Mažeikių, Jonavos ir Akmenės rajonuose, o 78,8 mln. eurų – užsienio ir vietos investuotojų pritraukimui, darbuotojų perkvalifikavimui.
Dar 49,4 mln. eurų vertės kvietimų bus paskelbta Kauno, Šiaulių ir Telšių regionų pramonės įmonių alternatyvaus kuro diegimo projektams, 600 tūkst. eurų – galimybių studijai, nagrinėsiančiai anglies sugavimo ir saugojimo, vandenilio ir kitų inovatyvių technologijų panaudojimo plėtros galimybes.
Pasak pranešimo, Kauno, Šiaulių ir Telšių regionams iš viso skirta 309,1 mln. eurų europinių ir nacionalinių investicijų. Šie regionai, o ypač Jonavos, Akmenės ir Mažeikių rajonai tapo priklausomi nuo daugiausiai CO2 išleidžiančių trąšų ir cemento gamybos bei naftos perdirbimo įmonių – „Achemos“, „Akmenės cemento“ ir „Orlen Lietuvos“ – veiklos.
Šios įmonės 2021 metais generavo apie 85 proc. visų ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje dalyvaujančių pramonės sektorių dujų išmetimų.
Nauja parama numatyta Europos Komisijos (EK) patvirtintoje papildytoje 2021–2027 metų ES investicijų programoje Lietuvai – pagal ją lėšos bus skirtos iš Teisingos pertvarkos fondo ir nacionalinių lėšų.
„Taršiausius Lietuvos regionus pasieksiančios ES investicijos padės spręsti klimato kaitos iššūkius ir tuo pačiu užtikrins tvarų regionų ekonomikos augimą ir konkurencingumą“, – sakė finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
