Teismas, kuriame Seimo narių grupei atstovavo Ligita Girskienė, teigė, kad „aplinkos ministras viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, nustatydamas įsakymo 2.2.2 papunkčio reguliavimą, nors aiškaus ir konkretaus įstatyminio pavedimo priimti tokį teisinį reguliavimą neturėjo, t. y. priimdamas šią poįstatyminio teisės akto nuostatą aplinkos ministras nesivadovavo įstatymu“.
Taip pat konstatuota, kad „Simono Gentvilo įsakymo „Dėl Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų patvirtinimo“ 2.2.2 papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“, pažymima pranešime.
„Tokiu būdu aplinkos ministras įsiterpė į savivaldybės biudžeto, į kurį patenka vietinės rinkliavos, paskirstymo procesą, ir tai taip pat nepatenka į aplinkos ministro kompetencijos ribas“, – sprendime pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Aplinkos ministerija perdavė S.Gentvilo komentarą:
„Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose įdiegta rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūra – konteineriai skirti rūšiuoti ir surinkti ne tik pakuočių atliekas, bet ir tokias antrines žaliavas, kaip, pavyzdžiui, spaudos leidiniai, kanceliarinės priemonės, plastikiniai indeliai, stiklinių virtuvės indų duženos ir kita.
Minėta finansavimo paskirstymo proporcija buvo patvirtinta įvertinus faktinę informaciją, kad antrinėms žaliavoms rūšiuoti skirtuose konteineriuose randama apie 20 proc. kitų komunalinių atliekų (pvz., žaislų, kanceliarijos gaminių, higienos priemonių ir pan.), t. y. ne pakuočių atliekų. Už tokių atliekų tvarkymo organizavimą yra atsakingos savivaldybės, o jų tvarkymas finansuojamas iš komunalinių atliekų turėtojų mokamų įmokų.
Taigi, atsižvelgiant į faktinę situaciją, proporcijų nustatymas pakuočių atliekų ir kitų tais pačiais konteineriais surenkamų atliekų surinkimo finansavime išlieka aktualus. Teismo sprendimą vertiname kaip gairę ieškoti kitų teisinių formų atliepti realybę.
Pabrėžtina, jog šis reguliavimas niekada nebuvo ir nėra dvigubas gyventojų apmokestinimas“.
