Didžiosios Britanijos prekybos rūmai apklausė 1 168 įmones, 514 iš jų teigė, kad prekes užsienyje parduoda. Daugiau nei pusė įmonių teigė, kad joms kyla sunkumų dėl naujųjų taisyklių.
Vienas mažmenininkas iš Eršyro teigė, kad dėl išstojimo iš ES „tapome nekonkurencingi ES atžvilgiu“. Mažmeninės prekybos įmonė turėjo įkurti bazę ES, kitaip būtų praradusi galimybę prekiauti su ES.
„Tai mūsų verslui kainavo labai daug pinigų. Jei ne „Brexit“, tie pinigai galėjo būti investuoti Jungtinėje Karalystėje“, – sakė mažmenininkas.
Tuo metu Dorsete įsikūręs gamintojas teigė, kad net importuoti automobilių remontui skirtas dalis tapo „košmaru“.
„Brexit“ buvo didžiausia biurokratinė našta verslui“, – sakė jis.
Didžiosios Britanijos prekybos rūmai net ragina vyriausybę svarstyti, kaip būtų galima pagerinti prekybos santykius su ES, mat manoma, kad būtent „Brexit“ JK prekybą sumažino maždaug 7 proc., o investicijoms pakenkė dar labiau.
ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, reiškė, kad po „Brexit“ prekės ir paslaugos tarp JK ir ES toliau galės judėti be muitų.
Vyriausybė yra teigusi, kad „Brexit“ „atveria naujų galimybių JK įmonėms“.
Ketvirtadienį paskelbtais oficialiais duomenimis, JK ekonomika trečiąjį metų ketvirtį susitraukė kiek daugiau, nei buvo manyta anksčiau.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos–rugsėjo mėnesiais susitraukė 0,3 proc., anksčiau prognozuota, kad susitrauks 0,2 proc.
Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) duomenimis, JK ekonomika pirmąjį 2022 m. pusmetį augo silpniau nei tikėtasi.
Anksčiau skelbta, kad, JK vyriausybės teigimu, ekonomika jau patiria nuosmukį dėl didžiulės infliacijos.
Pastaruoju metu JK vyksta nemažai viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų streikų, nes darbo užmokesčio didinimas nespėja paskui beveik 11 proc. siekiančią metų infliaciją.
