Pažiūrėjo, kaip Rusiją veikia karas: kas vyksta su ekonomika ir kas jos laukia 2023-aisiais Mobilizacija kirto naują smūgį

Karas, mobilizacija, sankcijos ir masinis rusų išvykimas į užsienį. Šie 2022 m. įvykiai pakirto daugelio rusų tikėjimą ateitimi. Tokios nuotaikos lems šalies ekonomikos raidą ateinančiais metais. BBC Rusijos tarnyba bandė išsiaiškinti, kas vyksta su Rusijos ekonomika dabar ir kas jos laukia 2023 m.

Rusija.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusija.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Rubliai.<br> Pixabay.com nuotr.
 Rubliai.<br> Pixabay.com nuotr.
Sankt Peterburgas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sankt Peterburgas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sankt Peterburgas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sankt Peterburgas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sankt Peterburgas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sankt Peterburgas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 27, 2022, 6:05 PM

„Blogiausia ekonomikai yra tos baimės, kurios dar neišsipildė, bet gali išsipildyti“, – taip padėtį Rusijoje 2022 m. pabaigoje apibūdina Ekonominės politikos tyrimų centro direktorius Olegas Beklemiševas.

Jis įsitikinęs, kad kol ši baimė liks, padėtis rimtai nepasikeis. Paklaustas, ką jis turi omenyje, O.Beklemiševas atsako tiesiai: „Tai sausio mobilizacijos baimė“. Ekonomistas remiasi įvairiais gandais apie antrąją mobilizacijos bangą, nors viešai Kremlius ir kiti Rusijos pareigūnai juos neigia.

Tačiau jau vien tokių gandų buvimas kenkia ekonomikai ir dar labiau mažina vartotojų ir verslo pasitikėjimą: pirmieji mažiau išleidžia, o antrieji bijo investuoti į plėtrą. Abi šios grupės jau patyrė pirmąją ir kol kas vienintelę mobilizacijos bangą.

Tai daro dvejopą poveikį. Pirmasis – tiesioginis. O.Beklemiševas jį apibūdina taip: „Pašalinate žmones iš pramonės, perkeliate juos į daug mažiau produktyvią aplinką ir priverčiate juos daryti ką nors kita“.

Įmonės skundžiasi dėl kai kurių darbuotojų mobilizacijos: problemos ypač aktualios, kai išvežami reti specialistai arba žemės ūkio darbuotojai.

Antrąjį poveikį veikiau galima apibūdinti kaip psichologinį – jis susijęs su lūkesčiais, nuotaikomis ir pasitikėjimu ekonomika. Anot O.Beklemiševo, visa tai gavo rimtą smūgį, o šios nuotaikos gali persikelti į 2023 m.

Iš dalies abiejų poveikių rezultatai jau atsispindi statistikoje. Infliacija lėtėja, nors įprastai metų pabaigoje, kai namų ūkiai ir valstybinės įstaigos labai išlaidauja, ji būdavo spartesnė. Lapkričio duomenimis, infliacija smuko iki žemiau nei 12 proc. Spalį mažmeninės prekybos apyvarta metine išraiška sumažėjo beveik 10 proc. Atskirose rinkose problemos aštresnės: pavyzdžiui, sumažėjo butų pardavimai, o automobilių rinkos nuosmukis vėl sustiprėjo. Rusai rečiau apsipirkinėja, nors ir prieš mobilizaciją jų išlaidos smarkiai mažėjo.

Tas pačias pasekmes įvardija ir „Locko-Invest“ investicijų direktorius Dmitrijus Polevojus: sumažėjęs vartotojų aktyvumas, sumažėjusi infliacija, sumažėjusi hipotekos paskolų paklausa ir pablogėjusios verslo nuotaikos.

Tačiau yra viena svarbi išlyga: statistika Rusijoje tampa vis labiau uždara, ir visas vaizdas nėra aiškiai matomas. Ekonomistai tiesiogine prasme dėlioja šią dėlionę iš atskirų duomenų fragmentų.

Apskritai, kol kas jų pateikiamas vaizdas panašus: ekonomika su karu susidorojo geriau, nei prognozuota pavasarį, tačiau mobilizacija sudavė naują smūgį šiam atsigavimui. Kol kas atrodo, kad ji susidoroja ir su šiuo nauju smūgiu, tačiau padaryti tvirtų išvadų neleidžia per daug neaiškumų: nežinia, kiek žmonių išvyko iš Rusijos ir kiek grįš, kokios naujos sankcijos bus įvestos ir ar bus antroji mobilizacijos banga.

„Bendra tendencija – tai nuosmukio, kuris bus ilgas ir toks nenumaldomas, pradžia“, – situaciją apibūdina ekonomistas Rubenas Enikolopovas.

Nuo neigiamo augimo iki didelio nuosmukio

Rusijos ekonomika smuks dvejus metus iš eilės – 2022 ir 2023 m. Taip prognozuoja Rusijos valdininkai, tarptautinės organizacijos ir ekonomistai. Vienintelis klausimas – kiek gilus bus nuosmukis?

Audito rūmai, kurie be kita ko atlieka vyriausybės prognozių auditą tikisi, kad kitais metais, jei nebus jokių stresinių situacijų, ekonomika sumažės 1 proc.

Rusijos Ekonominės plėtros ministerijos prognozė dar optimistiškesnė: 2023 m. 0,8 proc. smukimas, o šiemet – 2,9 proc. Rusijos valdininkų teigimu, šiai prognozei riziką kelia du išoriniai pavojai: pasaulio ekonomikos krizė ir griežtesnis sankcijų režimas. Apie tą patį kalba ir pirmasis vicepremjeras Andrejus Belousovas.

Tačiau yra ir visai kitokių prognozių. „Atsargumas geriau nei optimizmas“, – taip pavadinta „Alfa Bank“ ekonomistų Natalijos Orlovos ir Irinos Rostovcevos ataskaita. Optimizmo čia tikrai nėra: 2023 m. Rusijos ekonomika smuks dar 6,5 proc.

Ataskaitoje teigiama, kad optimistinės prognozės grindžiamos Rusijos nuo 1990-ųjų pabaigos patirtų krizių patirtimi. Visos jos rėmėsi tuo pačiu scenarijumi: vienerių metų nuosmukis, o kitais metais vėl prasidės augimas. „Dabartinė krizė yra kitokio pobūdžio“, – tikina „Alfa Bank“.

Ekonomistai savo niūrias prognozes aiškina masiniu gyventojų išvykimu prasidėjus karui. N.Orlova neatmeta galimybės, kad šalį paliko 1,5 proc. visos darbo jėgos, iš kurių dauguma galėjo būti viduriniosios klasės atstovai. Tai jau lėmė silpną paklausą.

Be to, išvykusieji gausiai išsivežė pinigus: jei iki 2022 m. pradžios žmonės užsienio bankų sąskaitose laikė apie 30 mlrd. dolerių, tai rugsėjį ši suma išaugo iki 66 mlrd. dolerių.

Dėl prekių importo apribojimų ir Vakarų bendrovių pasitraukimo N.Orlova mano, kad sumažės verslo investicijos ir eksportas, o visa tai ir lems gilų nuosmukį.

Dauguma kitų prognozių yra per vidurį tarp vyriausybės optimizmo ir „Alfa Bank“ atsargumo. Centrinis bankas tikisi, kad ekonomika šiemet sumažės 2,9 proc., o kitąmet – 2,4 proc. Panašią prognozę pateikia ir Tarptautinis valiutos fondas.

„Mūsų požiūriu, realybė bus daug blogesnė, nei tikisi valdžia“, – sako D.Polevojus. Jei pildysis gerasis scenarijus, kitais metais jis numato maždaug 1,5 proc. nuosmukį, o pagal konservatyvų variantą – 3–3,5 proc.

D.Polevojus tai sieja su taupymo modeliu, kurio laikosi gyventojai, ir ardomuoju sankcijų poveikiu, kuris ekonomikoje bus vis ryškesnis. „Dėl to bus ribojamas pajamų augimas per darbo užmokestį ir slopinamas vartotojų aktyvumas“, – priduria jis.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į įmones: vasarį sumažėjęs įmonių pelnas rugsėjį tapo didžiausiu mėnesiniu nuostoliu, siekiančiu 730 mlrd. rublių. Šis kritimas – didžiausias nuo 2000 m.

Tokiomis aplinkybėmis, pasak D.Polevojaus, verslas vargu ar investuos į plėtrą: „Įmonės paprasčiausiai baigia tai, ką pradėjo, o tada jos dukart pagalvos prieš pradėdamos kokius nors didelės apimties ilgalaikius projektus“.

Aleksandras Isakovas iš „Bloomberg Economics“ taip pat nesitiki, kad verslas palaikys ekonomiką. Jis įsitikinęs, kad naujieji išėjusių Vakarų bendrovių savininkai neturi daug paskatų investuoti, nes šeimininkai užsienyje visiškai nepasitraukia ir artimiausiais metais gali sugrįžti.

„Įprastuose pardavimo sandoriuose numatoma trejų-penkerių metų atpirkimo galimybė“, – sako ekonomistas.

Tokiuose pasirinkimo sandoriuose dažniausiai nustatoma fiksuota grąža, o tai reiškia, kad naujasis savininkas privalės parduoti verslą senajam savininkui už palyginti nedidelį pelną.

„Kadangi pajamingumas fiksuotas, per šį laikotarpį savininkai neturi paskatų didinti įmonės vertę, investuoti ir plėsti gamybą“, – aiškina A.Isakovas.

Paskelbus apie mobilizaciją, investicijų bankas „Renaissance Capital“ sumažino šių metų Rusijos ekonomikos augimo prognozę iki 3 proc. Banko vyriausioji ekonomistė Sofija Donec kitais metais tikisi 1 proc. nuosmukio, tačiau sako, kad esama ir daug nežinomųjų: ar išvykusieji grįš, ar Rusijos vartotojai taps optimistai, kas nutiks eksportui ir biudžetui, kai Vakarų sankcijos įsigalios visu pajėgumu.

Karo metų ekonomika

O štai duomenų kitai išvadai pakanka: prasidėjus karui, valstybės vaidmuo ekonomikoje, ir taip jau buvęs gana didelis, toliau auga.

Neseniai Rusijos federalinė statistikos agentūra „Rosstat“ pranešė, kad trečiąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 3,7 proc. Tačiau kai kurie sektoriai augo. Tai: žemės ūkis, statybos, finansų sektorius ir su valstybės valdymu bei kariniu saugumu susiję sektoriai.

Vis labiau uždarame biudžete numatytos didelės išlaidos ir įvairioms saugumo pajėgoms – kariuomenei, policijai, Rusijos nacionalinei gvardijai ir kitoms.

Ar tai kenkia ekonomikai? Ekonomistai nesutaria. Viena vertus, karinės išlaidos susidūrus su verslo problemomis padeda ekonomikai ne taip smarkiai smukti.

Bet yra ir kita pusė. „Karinis sektorius dabar ir artimiausioje ateityje BVP iš tiesų palaikys. Tačiau žmonės tankų nevalgo“, – taip situaciją apibūdina ekonomistas Rubenas Enikolopovas.

Mažiau vaizdžiai tai galima nusakyti taip: krizės sąlygomis žmonės mažiau vartoja, verslas neinvestuoja, tačiau valstybė pasirengusi išlaidauti. Tik šios išlaidos specifinės: karinės įrangos gamyba ar išlaidos pareigūnams nepadeda ekonomikai judėti į priekį ir nepagerina žmonių gyvenimo.

„Visų tų metalo gaminių, kurie dabar aktyviai gaminami, neužsidėsi ant duonos. Be to, žmonės pasitraukia iš vartojimo ekonomikos ir pradeda dirbti kitoje, administracinėje, ekonomikoje“, – aiškina O.Beklemiševas.

Kitas klausimas, ar šios išlaidos gali užtikrinti ekonomikos plėtrą ateityje? R.Enikolopovas atliko karinių išlaidų poveikio BVP tyrimą. Jis pripažįsta, kad niekas iki galo nežino, koks jų vaidmuo.

Dažniausiai tai priklauso nuo to, kam leidžiami pinigai: išlaidos moksliniams tyrimams ir senų technologijų mašinų gamybai daro skirtingą poveikį ekonomikai. Ekonomistas mano, kad dabartinės Rusijos karinės išlaidos yra neproduktyvios. Mažai tikėtina, kad tai turės teigiamą poveikį augimui ir vystymuisi ilguoju laikotarpiu.

Ar sankcijų ir krizės sąlygomis Rusija turės pakankamai pinigų karui?

Ekonomistai sutinka, kad biudžete ir jame pateiktose valdžios institucijų ekonominėse prognozėse galėjo būti neatsižvelgta į mobilizaciją. Tačiau kol kas akivaizdžių problemų nėra. Viskas priklausys nuo to, kas, pavyzdžiui, atsitiks su eksportu ir ar pavyks jį greitai perorientuoti. Beje, visada galima perskirstyti išlaidas: biudžete atsiras eilučių, kurias galima sumažinti.

Begalinė stagnacija

Prognozuodami ateitį daugelis ekonomistų sutaria: 2024 m. ekonomika pradės augti, tačiau labai lėtai – maždaug 1–1,5 proc. per metus.

„Pirma, Rusija labai lėtai atsigaus po nesėkmės, kurią patirs per tuos dvejus metus, – komentavo D.Polevojus. – Antra, ir toliau vis labiau atsiliksime nuo pasaulio ekonomikos.“

„Vertinant absoliučiais skaičiais, tai nėra taip blogai, tiesiog liksime tame pačiame lygyje, o likęs pasaulis žengs į priekį“, – mano R.Enikolopovas.

Dėl sankcijų Rusija bus technologiškai atsilikusi, tačiau neaišku, ar sankcijos turės didelį poveikį ekonomikos augimo tempams.

„Gali būti, kad mes jau atsidūrėme tokioje situacijoje, kur nebėra jokio neigiamo poveikio, o toliau viskas tiesiog judės į begalinę stagnaciją“, – aiškina Ekonominės politikos tyrimų centro direktorius O.Beklemiševas.

Šalies gyventojų pragyvenimo lygis ir gerovė mažės, tačiau taip lėtai, kad daugelis to nepastebės.

Ekonomistų nuomone, artimiausių dvejų metų krizė grąžins Rusijos ekonomiką penkerius ar dešimt metų atgal. Pavyzdžiui, D.Polevojus skaičiuoja, kad 2023 m. pabaigoje ekonomika bus 2017–2018 m. lygio. Dar trejų metų prireiks, kad būtų pasiektas prieškarinis lygis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.