Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Savo nuomone laidoje dalinsis du ekonomistai – Nerijus Mačiulis ir Marius Dubnikovas.
Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu. Jei vyriausybė kainų nekompensuotų, vargu ar visi iš savo algos pajėgtų susimokėti už komunalinius mokesčius. Tačiau energetikos ekspertai tikina, kad tai dar ne pabaiga – štai dujų kaina žmonėms ir toliau gali augti.
O kai kurie netgi bijo blogiausio – kad dujų Europai apskritai gali neužtekti. Tačiau ekonomistas M. Dubnikovas tikins, jog yra priešingai.
„Visus praėjusius metus Europa intensyviai ruošėsi. Pavyzdys – vokiečiai, kurie per rekordinį laiką instaliavo išdujinimo terminalą, o dar 7 terminalai atkeliauja. Pačių dujų rinkoje taip pat turėtų būti, todėl nemanau, kad jų pritrūksime. Tuo labiau, kad mes ir patys turime savo terminalą, su kuriuo padedame aprūpinti kaimynines Baltijos šalis, o truputį jų duodame ir lenkams bei suomiams“, – sakys jis.
Su tuo sutiks ir N. Mačiulis, kuris tikins, kad gamtinių dujų ir elektros kaina buvo 2022 metų šokas ir problema. „Labai mažai tikėtina, kad mes matysime tokius kainų rekordus, kokius matėme praėjusiais metais tiek dėl priimtų sprendimų, tiek dėl sumažėjusio vartojimo ir tiek dėl to, kad netgi yra nustatytos kainų lubos“, – tikins jis.
Anot ekonomisto, dujų kaina jau dabar sumažėjo daugiau nei 60 proc., o tokius pokyčius lėmė keli veiksniai.
„Tai – labai greitai vystoma infrastruktūra, galimybė nusipirkti suskystintas gamtines dujas iš įvairių kitų pasaulio šalių. Antras – šiltesnė nei įprasta žiema. Daugelyje Vakarų Europos valstybių temperatūra yra didesnė nei būna įprastai, reiškia, šildymui reikėjo mažiau dujų. Ir trečia priežastis – matome, kad visos valstybės sugebėjo sumažinti gamtinių dujų vartojimą. Dabar vamzdynais perkamos dujos iš Rusijos sumažėjo gal iki 5 proc. poreikio, ir, labai tikėtina, kad šiemet jų visai nebebus perkama, kai yra kitų alternatyvų“, – sakė N.Mačiulis.
Tačiau nuo sausio mėnesio kiekvienas už šildymą vis tiek turėsime mokėsime brangiau – ar galime tikėtis, kad bent rudenį tai pasikeis?
„Tai bus Vyriausybės sprendimas. Dabar ši kaina yra subsidijuojama ir daugelis gyventojų moka ne rinkos kainą – ji yra iš dalies kompensuojama iš valstybės biudžeto. Kokia dalis bus kompensuojama ateinančių metų rudenį, sprendimą priims Vyriausybė, bet, manau, kad mokėsime mažiau negu dabar yra suplanuota. Nes kai Vyriausybė rengė 2022 metų biudžetą, ji žiūrėjo į rugpjūčio mėnesio kainas ir numatė, kad tam reikės 2 mlrd. eurų.
Tačiau kaina nukrito daugiau nei 60 procentų. Tai reiškia, kad 2 mlrd. eurų kompensacijoms nė nereikės. Tad Vyriausybė arba galės priimti sprendimą mažiau skolintis ir neturėti tokio biudžeto deficito, koks yra suplanuotas, arba daugiau kompensuoti gyventojams, tai yra, kad jiems nekiltų kaina“, – sakys N. Mačiulis.
Tačiau elektros ir dujų kainos – ne vienintelės, neraminančios lietuvius. Daugelį stebina ir dyzelino kainos – kaip bus šiemet?
Kaip laidoje aiškins N. Mačiulis, viena iš aukštos dyzelino kainos priežasčių yra ta, jog nuo vasario mėnesio Europa yra įsipareigojusi visiškai nebepirkti dyzelino iš Rusijos. Tačiau pati Europa turi ribotus naftos perdirbimo pajėgumus ir negali pasigaminti tiek dyzelino, kiek jai reikėtų, todėl šiuo metu ieško alternatyvių tiekėjų.
O per praėjusį pusmetį buvo stengiamasi užpildyti saugyklas – šiandien jos yra užpildytos.
„Todėl pastarosiomis savaitėmis mes matėme, kad dyzelino kaina labai ženkliai sumažėjo, apie 15–20 centų. Tikėtina, kad Europa yra pasiruošusi, suplanavusi naujus, alternatyvius tiekėjus. Struktūriškai dyzelinas gali išlikti brangesnis nei benzinas, nes nėra pakankamų perdirbimo ir jo gamybos pajėgumų Europoje, bet kad pasiektų tokią kainą, kokią mes matėme piko metų, prieš pusmetį, kai vienas litras kainavo virš 2 eurų, mažai tikėtina. Prie to prisidės ir tai, kad mažėja paklausa. Mes matome mažėjantį ekonomikos augimą, turbūt mažiau gyventojų keliaus ir prie tokių aplinkybių mes matome ir atpigusią naftą“, – kalbės N. Mačiulis.
