Baigiantis metams kaina krito
2022-ųjų pabaigoje buvo matyti pokyčių didmeninėje elektros rinkoje. Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovė Agnė Bagočiutė, gruodžio pradžioje elektros energijos kaina biržoje siekė 400 eurų už megavatvalandę (MWh), o tai – 70 proc. didesni skaičiai nei vidutinė visų 2022 m. kaina, siekianti 231 Eur/MWh.
Tačiau mėnesiui įpusėjus elektros kaina ėmė nuosekliai mažėti. Gruodžio antroje pusėje ji jau siekė apie 200 Eur/MWh, o šventiniu laikotarpiu mažėjo iki 100 Eur/MWh.
„Antrą Kalėdų dieną kaina siekė vos 40 Eur/MWh – tai nuo balandžio nematytos žemumos“, – sakė A.Bagočiūtė, paminėdama, kad vidutinė 2013–2020 m. didmeninė elektros kaina Lietuvoje būdavo 43 Eur/MWh.
LEA atstovės teigimu, gruodį toks kainų mažėjimas stebėtas visoje Europoje. Šį mėnesį Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje net buvo naktų, kada tam tikromis valandomis elektros kainos buvo neigiamos.
„Prieš šią energetikos kainų krizę tai pasikartodavo dažniau“, – teigė ji.
Visgi toks kainų mažėjimas gali būti tik trumpalaikis. Anot A.Bagočiūtės, pirmajį 2023-iųjų ketvirtį, elektra vėl gali pabrangti dėl šaltesnių orų, didesnio vartojimo.
Kaip bus toliau?
„Greitai to nebus“, – apie ilgalaikį elektros kainų sumažėjimą portalui lrytas.lt sakė ir energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Anot jo, nukritusios kainos ilgai žemumose neužsibus ir po kurio laiko vėl kils. Pirmojo ilgesnio, vieno dviejų mėnesių, žemesnių kainų laikotarpio tikimasi pavasarį, apie balandį, gegužę. Tada aktyviai dirba hidroelektrinės ir elektros kaina krenta.
A.Bagočiutė paminėjo, kad pavasarį įprastai daugiau energijos pagamina ir vėjo, saulės elektrinės, sumažėja vartojimas, tai irgi prisideda prie mažėjančios kainos.
„Pavasarį Suomijoje taip pat numatytas trečiojo Olkiluoto atominės elektrinės reaktoriaus paleidimas, šiuo metu vyksta bandymai. Jis turėtų padidinti elektros gamybos apimtis regione“, – komentavo pašnekovė.
Panašios tendencijos vyravo ir prieš energetinę krizę – 2019–2020 m. būtent pavasarį būdavo fiksuojamos vienos mažiausių metinių elektros kainų regione.
V.Jankausko teigimu, pavasarį elektros kainos gali būti daug mažesnės nei tos, kurios yra užfiksuotos gyventojų sutartyse su elektros tiekėjais, kurį laiką galbūt matysime tokią kainą – apie 20 centų už kilovatvalandę.
„Bet niekas nežino, kaip bus toliau, todėl tiekėjai ir siūlo sudaryti sutartis fiksuojant kainą dažniausiai dvejų trejų metų laikotarpiui. Bet gal ir geriau, kol viskas taip neaišku, turėti sutartį ilgesniam laikotarpiui, o jei vėliau viskas keisis, niekas nedraudžia sutarčių persirašyti, pakeisti“, – kalbėjo jis.
Apie 20 centų už kilovatvalandę pasiektume jau pridėjus visus papildomus mokesčius, tačiau rinkoje matytume dar mažesnes kainas.
Pasak A.Bagočiutės, ateities elektros pardavimo santoriai Skandinavijos šalyse rodo, jog 2023 m. pradžioje vidutinė kaina gali išaugti iki 200 Eur/MWh, bet atėjus pavasariui turėtų nuosekliai mažėti ir gegužę pasiekti 84 Eur/MWh.
Nors Vokietijai prognozės kitokios – ten 2023 m. pradžioje kaina gali išaugti iki maždaug 230 Eur/MWh ir tokia laikytis visus metus, o metų pabaigoje išaugti iki 300 Eur/MWh.
„Šiose rinkose susiformuojanti kaina turi didelę įtaką galutinei kainai Lietuvai – iš jų importuojama nemažai elektros energijos“, – kalbėjo ji.
Kita žiema gali būti dar sunkesnė
Pasidžiaugus žemesnėmis kainomis pavasarį kitos žiemos galime vėl sulaukti su aukštomis, o gal net didesnėmis nei 2022 m., elektros kainomis.
„Vėl turėsime bėdų su dujomis.
Dabar žiema neatrodo tokia baisi, nes saugyklose dujų yra ir žiema nėra tokia stipriai šalta, bet 2023 m. rusiškų dujų jau visai nebus, tad gali kilti problemų, vėl turėtume bjaurias kainas ir nemažesnes nei 2022 m.“, – sakė V.Jankauskas.
Anot jo, vienintelis sprendimas, kuris galėtų išgelbėti mus nuo aukštų elektros kainų kitą žiemą, yra dujų ir elektros kainų atskyrimas.
„Jei pavyktų tai įgyvendinti, nebebūtų taip svarbu, kad dujų kainos aukštos, mūsų regione kainos stabilizuotųsi“, – sakė jis.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pritarė, kad kitą žiemą elektros kainos iš tiesų gali būti dar didesnės, bet bent kiek pozityvumo suteikia šalių bandymai tapti nepriklausomomis nuo rusiškų dujų ir kitų alternatyvų ieškojimas.
„Vokietija atidarė pirmąjį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, estai ir suomiai ruošiasi artimiausiu metu paleisti savąjį dujų terminalą, tad procesai vyksta. O jeigu nutrauktus rusiškų dujų importą nieko nebūtų daroma, tada kita žiema mums būtų dar blogesnė, nebūtų kuo užpildyti saugyklų, dujų ir elektros kainos būtų labai aukštos“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
M.Nagevičius įžvelgia ir dar vieną galimybę: „Ilgalaikių pokyčių išvysime, kai bus baigti nauji saulės, vėjo elektrinių statybos projektai, kurie padidins pasiūlą. Tada jau pasiūla padidėtų taip, jog elektros kainos į aukštumas nebegrįžtų.
Bet nereiškia, kad kainos tam tikrais momentais nešokinėtų. Tokių šuolių būtų, pavyzdžiui, kai vėjas nepūstų ir saulė nešviestų, bet jie trumpi ir vieno mėnesio elektros kainų vidurkiai būtų gerokai mažesni negu tie, kuriuos matome dabar.“
Visgi tai nėra greiti sprendimai. Kaip teigė M.Nagevičius, vėjo elektrinėms pastatyti prireikia maždaug 3–5 metų, saulės – 2–3 metų, o Lietuvoje šiuos procesus pristabdo ir kai kurie valdžios sprendimai, pavyzdžiui, Proveržio pakete numatyta 2 gigavatų (GW) kvota.
