„Jeigu mes lyginame su, sakykime, kitomis Europos Sąjungos šalimis ir netgi mūsų kaimynėmis, tai matome, kad ten situacija kiek kitokia. Pavyzdžiui, Lenkijoje buvo imtasi rimtų tyrimų, buvo analizuota situacija. Ten, aišku, konkurencija šiek tiek didesnė ir prekybos tinklai smarkiau konkuruoja, bet dinamika yra aktuali“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino G. Paluckas.
„Vokietijoje lygiai taip pat įvairios priemonės buvo pritaikytos. Ir Lietuva lieka viena išmintis, kur tikima, kad rinka subalansuos. Deja, rinka nepanašu, kad balansuoja“, – pridėjo jis.
Parlamentaras komentavo, kad tam tikras rinkos susibalansavimas ateityje galbūt įvyktų. Visgi, jo manymu, tai neigiamai atsilieptų vartotojų gebėjimui įpirkti būtiniausių ir pigiausių prekių krepšelį, kurio kaina per metus smarkiai išaugusi.
„Be jokios abejonės rinka ilgainiui susibalansuotų, jeigu tam tikros prekės nebus perkamos, tad pardavėjai bus priversti kainas mažinti. Bet mes kalbame apie bazinius maisto produktus, apie pigiausių prekių krepšelį, kuris turi būti visiems absoliučiai įperkamas. Ir jo kaina, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo jau virš 35 proc.“, – tikino jis.
Galiausiai G. Paluckas tvirtina, kad šiuo metu taip pat galima matyti tam tikrų maisto produktų sektoriaus tiekėjų ir pardavėjų polinkį į kartelinius susitarimus, bandant užtikrinti universaliai aukštas maisto kainas. Jo manymu, šiuo aspektu taip pat turėtų būti vykdomas institucijų tyrimas.
„Mes turime labai konkrečios informacijos kaip prekybos tinklai kai kurie elgiasi su savo tiekėjais, kaip nustatoma jų marža, kaip nustatomos darbo sąlygos, kaip nustatomas draudimas neformalus, kuris negali būti įrašytas į sutartį tiekti prekes mažesne ar panašia kaina į kitų prekybos centrų lentynas ir panašiai. Yra aibė priemonių, kurios yra tiesiogiai į kontaktus nesurašomos, kurios lemia, kad tų pačių tiekėjų tais pačiais atvejais galimybė ar noras pritaikyti mažesnę kainą nebus įgyvendinamas“, – aiškino Seimo narys.
„Yra labai daug šioje veiklos srityje dalykų, kuriuos gali nustatyti, ištirti ir įrodyti tik institucijos“, – tvirtino jis.
M. Lingė: nesutinku, kad Lietuvoje nieko nedaroma dėl maisto kainų augimo
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė prieštarauja idėjai, kad drastiškas maisto kainų augimas matomas tik Lietuvoje. Anot jo, Lenkijoje irgi pastebima kainų infliacijos tendencija, nors šioje valstybėje maisto prekėms nėra taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
„Pasižiūrėkime, tos pačios aplinkinės šalys. Be abejonės, kad ta pati Lenkija, kur PVM yra visiškai nulis, vis tiek metinė maisto kainų infliacijos tendencija stebima jau virš 21 proc. Kas taip pat yra dideli nuostoliai ne vien tik vartotojams, bet ir mokesčių surinkime“, – „Žinių radijui“ tvirtino M. Lingė.
BFK pirmininkas tvirtino, kad Lietuvos bankas jau yra įvardinęs galimas kainų augimo priežastis. Pasak jo, LB nustatė, kad pagrindinis maisto prekių kainų augimas yra nulemtas augančių žaliavų kainų.
„Nesutikčiau su tuo, kad Lietuva nieko nedaro. Tas pats Lietuvos bankas, į kurį ir buvo projektuojami lūkesčiai, dar gruodžio 19 dieną pristatydamas makroekonomines prognozes ateičiai nemažą dėmesį skyrė ir maisto kainų segmentui, pasižiūrėjo, kokie produktai augo ir kiek augo. Tie atsakymai pateikė tikrai gerą pradinį vaizdą“, – aiškino M. Lingė.
„Pagrinde pabrango žaliavos. Matyti objektyvus dalykai“, – pridėjo jis.
Visgi politikas palaiko idėją, kad tyrimas turėtų būti vykdomas. Jo manymu, tai atskleis, kiek sąnaudos skirtingose tiekimo grandinės dalyse paveikia vartotoją.
„Tiesiog ne tiek, kad labai kiltų įtarimų ar baimių dėl šešėlio, bet tiesiog yra gerai žinoti ir matyti bendrą paveikslą, kiek ir kokios sąnaudų dalies yra kainose, kurios pasiekia vartotoją“, – minėjo jis.
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė yra teigusi, jog Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
