Nepaisant to, naujausia infliacijos rodiklio vertė vis vien yra didžiausia nei bet kurioje kitoje besiformuojančioje rinkoje, išskyrus Argentiną. Analitikai mano, kad tokį smarkų vartotojų kainų augimo tempo sulėtėjimą iš dalies lėmė vadinamasis palyginamosios bazės efektas, dėl kurio metinė infliacija atrodo mažesnė, kai yra lyginama su itin aukštu lygiu prieš 12 mėnesių.
Turkijos ekonomikoje chaosas tvyro nuo 2021 m. rugsėjo, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pradėjo taikyti netradicinę politiką, pagal kurią nurodė su aukšta infliacija kovoti mažinant palūkanų normas. Dėl to beveik iš karto smuko nacionalinės valiutos liros kursas ir išaugo kai kurio importo kaina.
Tai privertė R.T.Erdoganą keisti savo užsienio politiką ir atnaujinti ekonominius aljansus su arabų šalimis bei padidinti prekybą su Rusija, nepaisant šios brutalaus karo prieš Ukrainą. Šios priemonės leido Turkijai padidinti savo valiutos rezervus ir taip stabilizuoti liros kursą bei kartu kiek sulėtinti infliacijos augimą.
Apie gruodį toliau mažėjusią infliaciją pranešta artėjant šalies prezidento rinkimams, prieš kuriuos dabartinis valstybės vadovas galimai bando pavergti visuomenę ir jau paskelbė apie konkrečias priemones, įskaitant minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą. Tačiau analitikai perspėja, kad dėl tokio R.T.Erdogano populizmo dabartinė šalies ekonominė politika tampa netvaria.
