Valdžiai siūlo neignoruoti susidariusios situacijos ir nusiimti rožinius akinius: kaimynai dėl to jau ėmėsi veiksmų

Nors šiais metais politikai žada, kad šalies ekonomika žemyn nenuvažiuos, mažmeninės prekybos kainas lyginančio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sako, kad tuo patikėti sunku. Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo jis, recesijai nėra ruošiamasi, nors aplinkinės šalys tą daro ir atvirai kalbą apie galimai tykančią krizę.

Recesijai nėra ruošiamasi, nors aplinkinės šalys tą daro ir atvirai kalbą apie galimai tykančią krizę.<br>V.Skaraičio nuotr.
Recesijai nėra ruošiamasi, nors aplinkinės šalys tą daro ir atvirai kalbą apie galimai tykančią krizę.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 8, 2023, 10:12 AM, atnaujinta Jan 8, 2023, 10:52 AM

Prekybininkams vis dar geri laikai

Ar šiais metais bus daugiau apibrėžtumo verslui? A.Vizickas mano, kad ne – tokių požymių kol kas negauna. Prasidėjus karui Ukrainoje, neapibrėžtumas tik didėja.

Europos Sąjunga Rusijai jau taiko devintąjį sankcijų paketą, tačiau atrodo, kad Rusijos atžvilgiu jis nekenksmingas, bet kaip tik žalingas ES ekonomikoms, teigė jis. Taip pat priminė, kad net ir atsisakius rusiškos energetikos, agresorė randa kitas rinkas: Kiniją, Indiją ir net iš Didžiojo Septyneto bendrijos atsiranda šalių, kurios gauna lengvatų.

„Energetika yra tiek svarbi ir paklausi prekė, kad jei vienoje vietoje užsidaro langas, kitoje vietoje atsidaro net keli langai“, – konstatavo jis.

Anot A.Vizicko, ekonomikoje apibrėžtų galėtų padidinti du svarbiausi aspektai: energetika ir finansiniai ištekliai. Pastebima ir tai, kad vartotojų nuotaikos tampa pesimistiškos, o tai ekonomiką veikia neigiamai.

Paklaustas, kaip laikosi Lietuvos mažmeninė prekyba, pricer.lt vadovas atkreipė dėmesį, kad po elektros kainų šoko prekybos tinkluose jau nuo vasaros mažėja darbuotojų skaičius.

„Paprastai darbuotojų skaičius auga, kai vyksta apyvartos augimas, plėtra, atidaromos naujos parduotuvės, tai dabar yra atvirkštinė tendencija“, – pasakojo jis. Įtakos turi ir tai, kad daugėja savitarnos kasų, tačiau vis dar nėra robotų, kurie iškrautų prekes į lentynas, todėl šioje vietoje žmogaus darbo jėga nepakeičiama.

„Jei pasižiūrėtume į apyvartos tendencijas, mes matome, kad jei imtume faktinėmis kainomis, apyvarta augo 19 proc., jei lygintume su palyginamosiomis kainomis, tai lyginant su praėjusių metų lapkričiu, apyvarta krito 7 proc. Tai reiškia, kad infliacija, kuri maisto produktams siekė 34 proc., tai iš dalies kompensuoja pardavimų kiekiais“, – kalbėjo atstovas.

Nepaisant to, prekybininkams vis dar palankus laikotarpis: dėl infliacijos uždirba daugiau, auga apyvarta. Tačiau tai amžinai nesitęs. Kaip minėjo radijo laidos svečias, bus susiduriama su vartojimo mažėjimu, todėl nebepavyks uždirbti tiek, kad būtų padengiami fiksuoti kaštai.

Ekspertams kalbant, kad galbūt galime sulaukti defliacijos, o maisto kainų infliacija sumažės, padidėjant paslaugų srityje, A.Vizickas sako – kol kas tai yra tik viltis.

Kadangi pigiausių maisto prekių krepšelis gruodį, palyginti su lapkričiu, vis dar augo apie 1,5 euro, tai nerodo nieko gero. Juo labiau – jei bus recesija, labiausiai kentės prekybos tinklų privataus prekės ženklai. Mat atotrūkis tarp pigiausios prekės ir prekės ženklo kartais siekia 2–3 kartus, tad vartotojai bus priversti keisti savo įpročius: iš brangesnių prekių tinklų pereis ten, kur kainos mažesnės.

Taip pat manoma, kad didžiųjų miestų burbulas sprogs ir gyventojai mažiau lankysis restoranuose ir maistą gamins namie.

Gali dar labiau atsigauti ir Lenkijos rinka, kur tautiečiai važiuoja nemažus atstumus, kad tik apsipirktų pigiau.

Recesinės nuotaikos stiprėja: ragina nusiimti rožinius akinius

Kalbėdamas apie Europos Centrinio Banko bazinių palūkanų kėlimą, A.Vizickas sakė, kad iš savo perspektyvos jau pastebi, kad infliacija bando pasigauti savo uodegą.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad gali susidaryti matematinė apgaulė ir tuomet Centrinis bankas sakys, kad infliacija stabilizavosi. Jis aiškino, jog prie didesnės palyginamosios bazės pridėsim naujus infliacijos skaičius, bendra suma bus mažesnė, todėl viskas atrodo taip gerai.

„Kitas dalykas, recesinės nuotaikos vis stiprėja. Mes turbūt stebėsime ir tam tikrą verslų migravimą bei stabdymą ar net uždarymus. Tai veiks centrinius bankus į tą pusę, kad reikia stabdyti arklius ir palūkanų normas kels mažiau. Žmonės tikėdavosi, kad kils 0,25 proc., bet būdavo ir 0,7 proc.“ – priminė pašnekovas.

Tai nėra paguodžianti naujiena. Tokios naujienos formuoja suvokimą apie krizę, o krizės akivaizdoje centriniai bankai imsis veiksmų, sakė jis.

„Visų krizių statistika rodo, kad nekilnojamojo turto kainos krinta ir čia yra keli dalykai. Dalis žmonių neišgali išlaikyti būsto, todėl priversti pardavinėti, o rinkoje nėra norinčių įdarbinti savo pinigus, nes nėra potencialo tai išnuomoti ar kitaip komerciškai išnaudoti.

Perteklius sąlygoja tai, kad tam žmogui, kuriam reikia čia ir dabar, jis tas kainas turi mažinti, o tas žmogus, kuris turi pinigų, jam per brangu ir nėra motyvacijos“, – teigė A.Vizickas. Visgi pasaulinė krizė tą ir parodė.

Kalbėdamas apie bendrą vaizdą ekonomikoje, pašnekovas netiki, kad šiuos metus baigsime su pliusu ekonomikoje, kaip kad tikisi politikai.

„Mano subjektyvia nuomone, mūsų dar laukia nemažai sukrėtimų ir vienas iš tokių galėtų būti atsigaunanti Kinija po pandemijos suvaržymų, kuri gali pradėti pirkti daugiau žaliavų, kurios išbrangs. Skaudulys, kuris yra Ukrainoje, jis nesisprendžia, su energetika jokių struktūrinių pokyčių šalyje nepadarėme, kad turėtų potencialo atpigti. Tai nežinau, iš kur pasisemti stiprybės“, – komentavo pricer.lt vadovas.

Nors kiekvienų Naujujų pradžioje viliamasi, kad viskas bus gerai ir verslas išsisuks, tačiau tam turi būti pagrindas ir padaryti namų darbai. Apie tokius veiksmus kol kas negirdėti, nuogąstavo jis.

Patarimas valdžiai, pasak A.Vizicko, būtų neignoruoti situacijos, kuri susidarė rinkose ir nusiimti rožinius akinius. Jau daug šalių sako, kad recesija bus, o mes dar kalbame apie pliusą ekonomikoje. Tad reikia stebėti statistiką, žiūrėti, ką daro kaimynai ir imtis veiksmų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.