Šalys rinkosi skirtingas priemones sąskaitoms už energiją sumažinti: štai kas jau padaryta ir kokie planai

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams. Valstybės ėmėsi skirtingų paramos priemonių sumoms sumažinti. Štai ką daro keletas šalių.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>Lrytas.lt koliažas.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>Lrytas.lt koliažas.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>V.Balkūno nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>V.Balkūno nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sąskaitos už energiją išaugo visų Europos šalių gyventojams.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2023-01-09 08:14

Europos Sąjunga (ES)

2021 m. ES importavo 40 proc. rusiškų dujų, todėl daugelis valstybių šiuo metu susiduria su aukštomis energijos kainomis.

Reaguodama į tai ES įvedė:

– nuo 2022 m. vasario mėn. dujų kainų apribojimą, jei jos tris dienas iš eilės viršija 180 eurų už megavatvalandę;

– solidarumo mokestį, t. y. viršpelnio mokestį, taikomą žaliavinės naftos, dujų, anglių ir naftos perdirbimo įmonėms.

– elektros energijos bendrovių, gaminančių energiją iš vėjo, saulės ir branduolinės energijos, pajamų ribojimą. Šios pajamos išaugo, nes iš šių šaltinių gaminamos elektros energijos kaina susieta su sparčiai brangusiomis dujų kainomis. Tikimasi, kad apribojimas leis surinkti 140 mlrd. eurų.

– iki 2023 m. kovo visoje ES privalomą 5 proc. elektros energijos suvartojimo sumažinimą piko valandomis;

– savanorišką bendro elektros energijos vartojimo sumažinimą 10 proc. Atskiros šalys sprendžia, kaip tai padaryti.

Vokietija

Spalį Vokietijos vyriausybė patvirtino 200 mlrd. eurų vertės paramos paketą, kuriame numatyta nuo kitų metų pradžios taikoma dujų ir elektros kainų riba namų ūkiams ir kai kurioms įmonėms.

Rugsėjį ir spalį visi mokesčių mokėtojai sulaukė vienkartinės 300 eurų išmokos už energijos sąskaitas. Buvo suteikta papildoma pagalba pašalpas gaunantiems gyventojams.

Vyriausybė apmokės gruodžio mėnesio sąskaitas už dujas visiems namų ūkiams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Taip pat Vokietijoje yra subsidijuojami viešojo transporto bilietai.

Vokietija stengiasi sumažinti energijos suvartojimą:

– šildant viešuosius pastatus tiek, kad temperatūra neviršytų 19 laipsnių šilumos, išskyrus ligonines;

– išjungiant karštą vandenį rankoms plauti viešuosiuose pastatuose;

– ribojant pastatų, paminklų ir reklamos apšvietimą.

Nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. birželio pabaigos energetikos bendrovėms bus taikomas viršpelnio mokestis.

Prancūzija

Sausio vyriausybė įpareigojo valstybinę energijos tiekėją „Électricité de France“ vienerius metus apriboti kainų didinimą iki 4 proc.

Pagal 45 mlrd. eurų vertės paramos namų ūkiams ir įmonėms programą 2023 m. apribos dujų ir elektros energijos brangimą iki 15 proc.

Pernai Prancūzija jau buvo paskelbusi apie vienkartinę 100 eurų išmoką 5,8 mln. namų ūkių, gaunančių energijos kuponus.

Vyriausybė planuoja sumažinti energijos suvartojimą 10 proc:

– nustatant, kad viešuosiuose pastatuose vidaus patalpų temperatūra turi neviršyti 19 laipsnių šilumos;

– 2 laipsniais sumažinant temperatūrą viešuosiuose sporto objektuose ir 1 laipsniu – viešuosiuose plaukimo baseinuose;

– valstybės tarnautojams papildomai mokant 2,88 euro per dieną už darbą namuose, jei dėl to bus galima uždaryti vyriausybės pastatus;

– ribojant slidinėjimo keltuvų greitį ir mažinant dirbtinio sniego gamybą.

Vyriausybė 2023 m. biudžete planuoja įvesti viršpelnio mokestį energetikos bendrovėms.

Italija

Italija planuoja išleisti apie 49,5 mlrd. eurų.

Tarp priemonių – 200 eurų vienkartinė išmoka žmonėms, per metus uždirbantiems 35 tūkst. eurų ar mažiau, ir 20 proc. mokesčių lengvata visoms energijai imlioms bendrovėms, kurioms išlaidos išaugo 30 proc.

Italijos vyriausybė taip pat stengiasi sumažinti dujų suvartojimą:

– prašydama žmonių sumažinti centrinį šildymą 1 laipsniu ir kasdien išjungiant jį valandai;

– apribojant šildymą viešuosiuose pastatuose, išskyrus ligoninese, vaikų darželiuose ir kai kurių pramonės šakų įmonėse.

Vyriausybė planuoja 2023 m. energetikos bendrovėms įvesti viršpelnio mokestį.

Nyderlandai

Nuo lapkričio elektros energijos ir dujų kainos namų ūkiams apribotos ir siekia 2022 m. sausio kainų lygį, bet tik iki tam tikro suvartojimo lygio. Ribą viršijus tolesnis vartojimas apmokestinamas rinkos kainomis.

Nyderlandų vyriausybė pataria namų ūkiams ir įmonėms mažinti vartojimą, įskaitant temperatūros sumažinimą 1 laipsniu.

Vyriausybė taip pat visiems namų ūkiams siūlo 190 eurų nuolaidą lapkričio ir gruodžio sąskaitoms už energiją apmokėti.

Mažesnes pajamas gaunantiems asmenims skiriama vienkartinė 1,3 tūkst. eurų energijos išmoka.

Sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) sąskaitoms už energiją, benzinui bei dyzelinui.

Nyderlandų vyriausybė taip pat įveda:

– didesnę minimalią mėnesio algą;

– mažesnį pajamų mokestį;

– didesnes išmokas ir pašalpas, pavyzdžiui, išmokas vaikams, stipendijas studentams ir mokesčių lengvatas.

Šioms priemonėms Nyderlandai ketina išleisti 15,5 mlrd. eurų.

Vyriausybė planuoja įvesti viršpelnio mokestį energetikos bendrovėms.

Ispanija

Ispanija sumažino PVM sąskaitoms už energiją.

Ispanija, kaip ir Portugalija, nustatė dujų kainų viršutinę ribą, kuri galios vienerius metus ir kuria siekiama perpus sumažinti sąskaitas už dujas 40 proc. abiejų šalių vartotojų.

Ispanijos gyventojams, kurie uždirba mažiau nei 14 tūkst. eurų per metus ir negauna pašalpų, skiriama vienkartinė 200 eurų išmoka.

Skaičiuojama, kad šios priemonės šaliai kainuos apie 27 mlrd. eurų.

Vyriausybė yra parengusi energijos taupymo planą, pagal kurį vasarą viešuosiuose pastatuose ir parduotuvėse bus ribojamas kondicionierių naudojimas, o žiemą temperatūra patalpose neviršija 19 laipsnių šilumos.

Norima, kad įjungus šildymą parduotuvėse durys būtų uždarytos, o po 22 val. šviesos išjungtos.

Per ateinančius dvejus metus vyriausybė įveda viršpelnio mokestį energetikos bendrovėms ir bankams.

Lenkija

Lenkija planuoja 2023 m. įšaldyti elektros energijos kainas namų ūkiams už pirmas 2 tūkst. kWh. Žmonėms su negalia ir šeimoms, auginančios tris ar daugiau vaikų, bus nustatytos didesnės ribos.

Vyriausybė panaikino PVM maistui, dujoms ir trąšoms, sumažino PVM benzinui, dyzelinui ir sąskaitoms už energiją.

Nustatyta, kad nacionalinės ir vietos savivaldos viešojo administravimo institucijos privalo suvartoti 10 proc. mažiau elektros energijos.

Imtasi ir skatinimo priemonių – namų ūkius, kurie 2023 m., palyginti su 2022 m., suvartos 10 proc. mažiau elektros energijos, apdovanos papildoma nuolaida.

Norvegija

Norvegija nustatė energijos kainų lubas, jei kainos bus didesnės, vyriausybė apmokės 80 proc. sąskaitos.

Rugsėjį paskelbtas naujas paskolų ir subsidijų paketas įmonėms. Jos bus taikomos įmonėms, kurios daugiau kaip 3 proc. pajamų išleidžia energijos išlaidoms padengti.

Vyriausybė pasiūlė naujus mokesčius sausumos vėjo ir hidroenergijai, kad būtų perskirstyta dalis pastaruosius metus labai išaugusio pelno.

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė buvo nustačiusi energijos vieneto kainos viršutinę ribą iki 2023 m. balandžio, tai reiškia, kad tipinio namų ūkio sąskaita už dujas ir elektrą sieks apie 2,8 tūkst. eurų per metus.

Šis terminas pratęsiamas iki 2024 m. balandžio, bet šįkart tipinio namų ūkio sąskaitos sieks maždaug iki 3,4 tūkst. eurų per metus.

Didesnė parama bus teikiama pašalpas gaunantiems asmenims ir pensininkams.

Vyriausybė įvedė viršpelnio mokestį naftos ir dujų įmonėms, iš kurio tikimasi surinkti 5,65 mlrd. eurų per metus.

Anksčiau vyriausybė kiekvienam namų ūkiui skyrė apie 450 eurų nuolaidą energijos sąskaitos apmokėti, pašalpas gaunantiems asmenims suteikta papildoma parama.

JK vyriausybė tik lapkritį pradėjo visuomenės informavimo kampaniją apie tai, kaip taupyti energiją. Tai ji padarė vėliau nei daugelis kitų Europos šalių.

Parengta pagal BBC.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.