Praėjusių metų gruodžio metinė infliacija sudarė beveik 22 proc. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo apie 25 proc., paslaugų – per 13 proc.
„Na, mažiau perku. Iš tikrųjų, perku tik reikalingiausius maisto produktus. Mano pirkinių maišelis nepasikeitė, bet kainos tikrai didėja. Aš jau apie knygas tyliu, dabar nusipirkau knygą – 23 eurai. Iš tikrųjų, kažkokia tragedija, dirbu valstybės tarnyboj, bet gyvenu nuo algos iki algos“, – sakė kalbinta vilnietė.
„Tikrai pabrango tiek maistas, tiek kitokios prekės“, – antrino ir šnekintas jaunuolis.
Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, labiausiai pabrango kuras, gamtinės dujos, elektra ir maisto produktai. Vis dėlto ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu galime tikėtis defliacijos.
„Vienas iš svarbiausių veiksnių pastaraisiais mėnesiais, kuris prislopino kainų augimą, yra slopstanti gyventojų perkamoji galia. Ypač mažmeninė prekyba maisto produktais lapkritį buvo net 7 proc. mažesnė nei prieš metus“, – komentavo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad sparčiausiai brangę produktai pigs greičiausiai.
„Produktų, kurie pabrango per metus apie 35 proc., pigimui yra erdvės. Matysime ne tik mažėjančią infliaciją, bet ir kai kuriais mėnesiais matysime defliaciją, kuomet bus sumažėjusios kainos ir mes prognozuojame, kad metų pabaigoje infliacija sieks tik apie 3 proc.“, – aiškino N.Mačiulis.
Prognozuojama, didesnį infliacijos kritimą matysime pirmąjį šių metų ketvirtį. Pagrindinė to priežastis – mažėjančios energijos kainos.
„Praktiškai nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio dujų kaina atpigo kartais. Tai lemia, kad ir elektros kainos atpigo. Gali būti kad iš tiesų šiais metais mes matysime vienaženklę infliaciją, dėl to, kad bus eliminuotas energijos faktorius“, – tikino ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Tos mažėjančios dujų kainos, elektros kaina, naftos kaina ir apskritai naratyvas rinkose dėl recesijos tikrai gali lemti, kad atskirais mėnesiais mes Lietuvoje matysime prekių defliaciją“, – antrino ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vis dėlto tikėtis, kad kainos kris visuose sektoriuose, nereikėtų. Ekonomistų teigimu, didėjant darbo sąnaudoms, paslaugos šiemet gali brangti apie 10 proc.
„Jei kalbame apie paslaugas, nuomą, labai sunku tikėtis, kad kainos griš atgal. Šansų yra labai nedaug. Jei jos grįžtų, kur buvo prieš 2–5 metus, tai rodytų labai blogą ekonominę padėtį“, – aiškino M.Dubnikovas.
Spartus kainų kritimas galimas esant dideliam nedarbui, mažėjant gyventojų perkamajai galiai. Vis dėlto kol kas tokios situacijos Lietuvoje nėra.
„Šiuo metu Lietuvoje mes matome gana stiprią darbo rinką, atlyginimų augimą, žemą nedarbo lygį, todėl, matyt, paslaugų kainos liks gana aukštos“, – spėjo A.Izgorodinas.
Tikėtina, kad sausį mėnesio infliacija dar gali padidėti vienu procentiniu punktu, nes kyla reguliuojamos elektros, gamtinių dujų, vandens kainos. Tačiau, pasak ekonomistų, tai – vienkartinis veiksnys.
