Kai 2020-ųjų pavasarį užsivėrė daugelio šalių sienos, viešbučiai ištuštėjo visoje šalyje, Kaunas – ne išimtis.
Itin nepasisekė viešbučio „Moxy“ šeimininkams, kurie jo atidarymą planavo tuo metu, kai šalyje buvo paskelbtas pirmasis karantinas.
Per dvejus metus viešbučių šeimininkai išleido viską, ką buvo sutaupę, tačiau artėjant 2022 metų pavasariui sužibo viltis, kad keliautojai sugrįš ir finansiniai reikalai pagerės.
Didelės viltys buvo siejamos su ką tik prasidėjusia „Kaunas 2022“ programa, skirta ypatingam įvykiui – Kaunas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine.
Tokios viltys žlugo, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir prasidėjęs karas sukėlė naujų rūpesčių grandinę – neteisėtų migrantų krizę, neregėtose aukštumose atsidūrusias energijos išteklių kainas ir infliaciją.
Viešbučių savininkai pripažįsta net nežinantys, ko šiemet tikėtis ir ko imtis, kad svečiai žemėlapyje vėl pradėtų ieškoti Kauno.
– Ar 2022-uosius galima vadinti Kauno viešbučių atsigavimo metais po ilgo ir sunkaus laiko? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo kelių viešbučių savininko, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidento Zigmanto Dargevičiaus.
– Kauno viešbučiams praėję metai buvo geresni negu dveji ankstesni. Atsigavimą daugiausia lėmė „Kaunas 2022“ programa, kuri išsiskyrė renginių gausa ir įvairove. Žmonės naudojosi proga juos pamatyti ir dar pasižvalgyti po miestą.
Metai nebuvo nuostolingi, tačiau padengti pandemijos metu patirtų nuostolių neįmanoma.
– Kas tie žmonės, apsistojantys Kauno viešbučiuose?
– Labai didelę dalį svečių sudarė Lietuvos gyventojai, kiti – darbo reikalais atvykę užsieniečiai.
Visiškai nėra keliautojų grupių iš Azijos – Kinijos, Pietų Korėjos, Japonijos. Jie nekeliauja tiek dėl COVID-19 baimės, tiek dėl karo Ukrainoje.
Tyrinėdami žemėlapius azijiečiai mato visą Europą ir nedidelį taškelį joje – Lietuvą, kurią supa Rusijai priklausanti Kaliningrado sritis, Baltarusija, o visai netoli matyti ir karo siaubiama Ukraina.
Nereikėtų labai stebėtis – vykstant karui Afganistane mes taip pat turbūt nevažiuotume ilsėtis į kaimyninę šalį.
Net viena Vokietijos kelionių agentūra paprašė atšaukti viešbučio kambarių rezervaciją motyvuodama tuo, kad neva Lietuvoje vyksta karas. Automobiliais į Lietuvą atvykę vokiečiai ar švedai neslėpė pasirinkę tokį būdą keliauti, kad iškilus pavojui galėtų greitai sprukti į saugesnę vietą.
– Ko Kauno viešbučių šeimininkams galima tikėtis šiais metais?
– Nuoširdžiai sakau – nežinau. Kelionių agentūros grupių vis dar nesiunčia. Programa „Kaunas 2022“ baigėsi ir tik nedidelė dalis užsieniečių dar šiek tiek važiuos iš inercijos.
Šaltuoju metų laiku iškilo labai didelių problemų dėl energijos išteklių kainų. Viešbučiai – tai didelės erdvės, jas reikia šildyti, o jeigu viešbutis stovi tuščias, pinigai už šildymą kiekvieną dieną išmetami į orą. Viešbučiai vėl balansuoja ties bankroto riba.
Jaučiame didelį darbo jėgos trūkumą. Lietuvių darbuotojų viešbučiuose beveik neliko, dirba daug ukrainiečių. Jeigu jų neliktų, būtų visai liūdna. Šiek tiek stebėjausi tokia situacija, tačiau neseniai išvydau statistiką – pernai iš Lietuvos emigravo dvigubai daugiau žmonių negu 2021 metais. Dar įvertinkime aplinkybę, kad gimstamumas sumažėjo. Jaunimo stygių jaučia universitetai, kolegijos, o baigę studijas specialistai taip pat dažniausiai išvažiuoja į užsienį.
Darbdavio siūlomas atlyginimas jau neturi įtakos, nes niekas neatsiliepia į siūlymus imtis darbo arba krautuvo vairuotojas taikosi į vadybininko ar administratoriaus darbo vietą.
– Ar galima būtų išskirti tikslinę grupę, į kurią būtų tikslinga nukreipti šalies ir miesto valdžios pastangas bandant paskatinti vadinamąjį atvykstamąjį turizmą?
– Gal šiek tiek pagelbės sporto renginiai. Gegužės mėnesį Kaune vyks Eurolygos finalinio ketverto turnyras. Tuomet viešbučiai bus užimti, tačiau tai truks tik 5 dienas ir jos mūsų neišgelbės.
Atidarius rekonstruotą Dariaus ir Girėno stadioną tikimės futbolo rungtynių. Lietuvos rinktinė šiemet žais 4 rungtynes atrankoje į Europos čempionatą, galbūt vyks draugiškų rungtynių.
Kol kasdien šauksime apie Baltarusijoje vykstančias karines pratybas, per sieną iš šios šalies besibraunančius neteisėtus migrantus ir ginklų pirkimus, pokyčių sunku tikėtis.
Kitos Europos šalys taip garsiai nešaukia nei teikdamos pagalbą Ukrainai, nei pirkdamos ginklus.
Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvos politikai tiesiog lenktyniauja, kuris pirmas praneš tokią žinią, o tos žinios transliuojamos per pasaulį. Kai kalba krašto apsaugos, užsienio reikalų ministrai arba prezidentas, jų pareiškimai iškart atsiduria pirmosiose naujienų laidų pozicijose.
– Ar esant tokiai neapibrėžtai situacijai galima tikėtis, kad Kaune duris atvers nauji viešbučiai?
– Šiais metais naujų viešbučių tikrai nebus, tačiau maždaug po dvejų metų turėtų atsirasti.
Vienas realiausių projektų – didelis kompleksas buvusio prekybos centro „Merkurijus“ vietoje. Jame numatyta įrengti biurų, gyvenamųjų patalpų ir viešbutį.
Darbai vyksta, netrukus turėtų prasidėti statybos.
