Kaitinamasis tabakas pamažu kėsinasi išstumti iš rinkos tradicines cigaretes. Jam tenkanti dalis kiekvienais metais auga, o įprastų rūkalų pardavimas mažėja.
Skaičiuojama, kad sostinėje šiuo metu kaitinamasis tabakas jau gali užimti per 30 procentų visos rinkos.
Aktyviai skaičiavimo pokyčių siekę kai kurie tabako gamintojai pernai atėjo į rinką su naujais produktais, kurie yra apmokestinami mažiau, nei būtų tekę mokėti pagal ankstesnę tvarką, iki šiol galiojančią daugumoje Europos šalių.
Tad ar valstybė surenka tiek mokesčių, kiek galėtų?
Netektys – 5 milijonai eurų
Nuo praėjusių metų pasikeitusi akcizų skaičiavimo tvarka kelia aistras.
Anksčiau jie būdavo apskaičiuojami pagal tabako, esančio konkrečiuose produktuose, svorį. Dabar – pagal kaitinamojo tabako lazdelių vienetus.
Iš visų ES valstybių panaši tvarka galioja tik Vengrijoje ir iš dalies – Italijoje. Europos Tarybos direktyvoje nėra konkrečiai nurodyta, kaip reikėtų skaičiuoti, tačiau tokios rekomendacijos gali atsirasti – šiuo metu rengiama nauja direktyvos redakcija.
Iki 2022-ųjų kaitinamojo tabako gaminius platindavo tik „Philip Morris Baltic“ – ant „Heets“ pavadintų jų pakelių buvo nurodomas konkretus svoris – 5,4 gramo.
Pernai naujovę pristatė ir „British American Tobacco“, tik ant jos gaminių „Neo“ pakuotės svoris nenurodomas, nes tai nėra privaloma.
Vis dėlto šios kaitinamojo tabako lazdelės sveria akivaizdžiai daugiau nei konkurentų.
Tad kilo klausimų, ar valstybė, atsisakiusi skaičiavimo pagal svorį, nepraranda pajamų iš akcizų. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, biudžeto netektys gali siekti iki 5 milijonų eurų per trejus metus.
Idėją sveikino iš anksto
„British American Tobacco“ ir „Japan Tobacco International“ įmones vienijanti Nacionalinė tabako gamintojų asociacija (NTGA) jau anksčiau sveikino Finansų ministerijos idėją keisti akcizų skaičiavimo tvarką.
„Šis žingsnis apribos galimybes gamintojams spekuliuoti produktuose esančiu tabako kiekiu, taip susimažinant akcizų prievolę“, – buvo teigiama asociacijos rašte.
O pokyčiams įsigaliojus „British American Tobacco“ kaip tik ir pristatė savo produktą, kuris yra sunkesnis nei konkurentų.
NTGA vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas „Lietuvos rytui“ aiškino, kad mūsų šalyje visi kaitinamojo tabako gaminiai yra panašūs į cigaretes – yra lazdelės formos, kiekviename pakelyje jų po 20.
„Todėl dėsninga prilyginti juos panašiausiems gaminiams – cigaretėms ir taip pat skaičiuoti mokesčius“, – sakė NTGA vadovas.
Tiesa, kitose šalyse tokių gaminių jau yra įvairių. Pavyzdžiui, su keliomis kapsulėmis arba perlaužiamų, kai iš vienos lazdelės galima nesunkiai pasidaryti dvi.
Ar, vystantis šiai rinkai, nėra rizikos, kad kas nors iš gamintojų ims piktnaudžiauti ir siūlyti tokius produktus mokėdamas kur kas mažesnį akcizą, nei priklausytų iš tiesų?
„Neabejojame, kad valstybės institucijos stebi, kaip atrodo ši rinka, vertina visas jos apraiškas.
Kol kas tokių gaminių Lietuvoje neturime. O šiaip mums svarbiausia, kad reguliavimo aplinka būtų prognozuojama“, – teigė A.Neverauskas.
Įspėjo apie pavojų
Bet dar prieš Seimui priimant pataisas Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija pasisakė prieš jas ir siūlė palaukti, kol Europos Komisija parengs naują direktyvą.
Asociacijos teigimu, skaičiuojant mokesčius pagal vienetus iškraipoma rinka – sąlyginai daugiau apmokestinami mažiau tabako turintys gaminiai. Be to, atsiranda ir galimybių piktnaudžiauti.
„Lenkijoje cigarilių ir cigarų apmokestinimą pakeitus iš svorio į vienetus rinkoje atsirado cigarų, kurie buvo 15 centimetrų ilgio ir 200 gramų svorio.
Vokietijoje, siekiant apeiti akcizų mokestį, buvo prekiaujama ilgomis cigaretėmis su dviem filtrais iš abiejų galų, kurias persikirpus galima buvo gauti ir surūkyti dvi cigaretes“, – tokius pavyzdžius pateikė Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija.
Savo ruožtu bendrovė „Philip Morris International“, kuri nepriklauso NTGA, toliau pasisako už tai, kad akcizai turėtų būti skaičiuojami pagal svorį.
„Šių gaminių tiek ES, tiek pasaulinėje rinkoje yra įvairių dydžių ir formų, jie gaminami pagal skirtingas technologijas, o tabako svoris juose gali gerokai skirtis.
Todėl toks akcizo skaičiavimas sukuria palankesnes sąlygas tiems gaminiams, kurie yra didesni ir turi didesnį tabako kiekį.
Be to, toks skaičiavimas kels sumaištį dėl hibridinių gaminių, kuriuose yra ir tabako, ir elektroniniu būdu kaitinamo skysčio.
Taigi apmokestinimas pagal svorį yra sąžiningai taikomas kiekvienam produktui, neatsižvelgiant į jo formą ar tabako kiekį“, – teigė „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius.
Ši įmonė iki šiol nurodo tabako kiekį net ir ant naujų savo gaminių pakuočių.
Apsiribojo tik faktais
Finansų ministerija neatsakė į klausimą, ar pakeista akcizų skaičiavimo tvarka biudžetui galėjo būti netgi nenaudinga.
„Tabako kiekis kaitinamojo tabako produktuose, kaip ir cigaretėse ar kituose alternatyviuose gaminiuose, gali būti skirtingas, tačiau šie produktai parduodami ir vartojami vienetais.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškesnio ir paprastesnio akcizų administravimo tarifai šiems produktams buvo nustatyti už 1000 vienetų.
Akcizų tarifas už kilogramus buvo perskaičiuotas į akcizų tarifą už vienetus remiantis tuo metu turėtais Muitinės departamento duomenimis apie Lietuvos rinkoje parduodamų kaitinamojo tabako ir alternatyvių produktų vienete (kaitinamojoje lazdelėje) esančio tabako ar žolinio produkto didžiausią svorį gramais“, – teigiama ministerijos atsakyme.
