„Europos Centrinis Bankas labai aiškiai indikavo, signalizavo, kad pastoviu tempu bazinės, pagrindinės palūkanų normos bus didinamos ir 2023-ųjų metų eigoje. Iš pinigų politikos darytojo ar vykdytojo perspektyvos nėra svarbu, iki kiek (bus keliamos palūkanų normos – ELTA). Kas yra svarbu, kad vidutiniu laikotarpiu priverstume infliaciją grįžti į 2 proc. tikslinę ribą“, – Elta citavo, ką kalbėjo G.Šimkus.
Jo manymu, dabartinis atokvėpis NT rinkoje, atsižvelgiant į buvusią situaciją, yra geras dalykas. Visgi svarbu, kad tai neužsitęstų.
„Nemanau, kad pačios kainos sumažės, bet tas pernelyg didelis ažiotažas, į kurį mes jau reagavome ir makroprudencinės politikos priemonėmis, jis buvo per didelis ir tas atokvėpis gali būti ir į naudą“, – pridėjo jis.
Vis tik D.Vanhara su tokiomis prognozėmis nesutinka.
„Konkrečiai – kad augančios palūkanų normos nesumažins NT kainų. Nors daug kas man ir gali sakyti, kad kas aš toks, jog drįsčiau oponuoti pačiam gerbiamam Lietuvos banko vadovui, bet savo gyvenime vadovaujuosi tokia taisykle, kad per galvą man neduos, o jei ir duos – ginsiuosi. Taigi, paoponuoti ponui Šimkui aš vis dėlto pabandysiu.
Taigi, ponas Lietuvos banko vadovas teigia, kad augančios palūkanų normos nesumažins NT kainų. O aš sakau, kad, visoms kitoms sąlygoms esant tapačioms (pvz., jei Lietuvoje nepamatysime drastiško atlyginimų kilimo) – sumažins.
Pradėkime nuo paprasčiausios matematikos. Jei lygiai prieš metus būčiau nusprendęs pirkti butą, kuriam, įskaitant mano turimą reikalaujamą 15 proc. pradinį įnašą, reikėtų iš banko 150 000 EUR paskolos, lygiai prieš metus tokios banko paskolos grąžinimas man per mėnesį atseitų apie 550 EUR (su sąlyga, kad paskola paimta 30 metų terminui anuiteto būdu).
Šiandien lygiai tokia pati paskola tokiom pačiom sąlygom man jau kainuotų virš 900 EUR kasmėnesinės įmokos. Tai sakot, man, kaip hipotetiniam buto pirkėjui, nėra skirtumo tarp to, ar bankui per mėnesį mokėsiu 550 EUR, ar virš 900 EUR? Už tokio paties dydžio paskolą?“ – mintimis feisbuke dalijosi advokatas.
Nors tokio skirtumo kai kurie gyventojai gali neįžvelgti, tai pastebi bankai, kurie turi tam tikrus reikalavimus. Jei 550 eurai per mėnesį neviršija standartinio NT pirkėjo 40 proc. pajamų, tai 900 eurai per mėnesį – viršytų. Tuomet vietoje norimų 150 tūkst. eurų iš banko būtų gauna 100 tūkst. ir nė cento mažiau.
„Taigi, jei pakilusios palūkanų normos jau dabar vidutinę būsto paskolos įmoką bankui per metus jau pabrangino apie 50 proc., o pats p. Šimkus pripažįsta, kad tai toli gražu dar ne pabaiga, tai kaip visa ši matematika gali nekoreguoti NT kainų, jei bankai tokioms NT kainoms paprasčiausiai paskolų nebeišdavinės? Nes to neleis to paties Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai?“ – kelia klausimą jis.
Jis atkreipė dėmesį, kad turima omenyje ne pirkėjus, būstą perkančius sau, bet investuotojus. Anot jo, šiandieninėje rinkoje beveik nebėra investuotojų, kai anksčiau visoje rinkoje buvo trečdalis.
„Perkantiems NT sau su banko paskola, bankai pagal dabartines kainas tokių paskolų nebeišdavinėja. Lieka tik perkantys sau už nuosavus. Bet kiek tokių yra, ir ypač tokių, kurie iki šiol nenusipirko?
O jei ir liko, tai greičiausiai nebent tokie, kurie laukė NT kainų kritimo ir už dabartinę rinkos kainą tikrai nepirks, ypač matydami, kad NT pardavimai šiuo metu visiškai sustojo“, – rašė advokatas.
Jis svarstė, kad galbūt geriau Lietuvos bankui susilaikyti nuo tokių komentarų, kad nesikartotų situacija, kai prieš keliolika metų Lietuvos bankas tikino, kad visi šalies bankai puikiai veikia, tačiau staiga uždaromas „Snoras“.
