„Aš manau, kad tai arba labai brangiai kainuoja valstybei (...) ir tai, manau, yra nepasiteisinančios priemonės. Jeigu iš tikrųjų nebūtų buvę eksperimentų, kuriuos padarė Lenkija, kuri sumažino nedidelį PVM iki nulio, arba Vengrija, kuri apribojo tam tikrą būtiniausių maisto prekių krepšelio kainą – jeigu mes negalėtume matyti tų rezultatų, o infliacija ten siekia beveik 20 proc. šiuo metu. Galbūt dar vertėtų bent teoriškai apie tai diskutuoti“, – ketvirtadienį TV3 televizijai teigė LB valdybos vadovas.
„Konkretūs empiriniai pavyzdžiai rodo, kad tai tikrai problemos nuspyrimas į ateitį, bet ne problemos sprendimas“, – akcentavo jis.
Visgi, jis pastebėjo, kad per pastaruosius metus rekordines aukštumas pasiekusi infliacija buvo nulemta didelės pasiūlos. Todėl, anot G. Šimkaus, normalizavusis kainoms didmeninėse rinkose, maisto prekės gali ir atpigti.
„Kainoms didmeninėse rinkose grįžus į natūralius lygius, mes turėtume matyti ir kainų ne tik kad neaugimą, bet ir galbūt sumažėjimą“, – aiškino LB vadovas.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio metinė infliacija (lyginant su 2021 m. gruodžiu) sudarė 21,7 proc., pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Pasak statistikų, vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,2 proc., o paslaugų – 13,2 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 26,9 proc., rinkos – 20,9 proc.
Seimo opozicijos atstovai yra teigę, jog Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.
