– Nusprendėte atlikti eksperimentą ir mokėti ne fiksuotą elektros kainą, o pasirinkti biržos planą. Dabar pingant elektrai suprantu, kad laimėjote aukso puodą?
– Dar neaišku, ar laimėjau aukso puodą, bet pirmosios dvi savaitės, nes planas pradėjo galioti nuo sausio 1 d., atrodo labai gerai. Planavau, jog bus blogiau.
Bet aš neprisijungiau tiesiai prie biržos. Kadangi esu pirmojo etapo dalyvis, jau turėjau pasirašęs dvejų metų sutartį. Sutartis baigėsi ir teko nuspręsti, ką daryti toliau. Tai pasirinkau nepriklausomo elektros energijos tiekėjo biržos planą. Jis rizikingas tik tuo, kad nežinau, kiek mokėsiu kiekvieną mėnesį, nes kaina nuolat kinta.
– Kodėl nusprendėte rizikuoti?
– Sutarčiai baigiantis, gruodį, turėjau priimti sprendimą. Tada visi nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlė labai aukštas kainas, nors mačiau, kad biržoje kainos siekia apie 20 ar net mažiau centų už kilovatvalandę.
Ir kai tiekėjas, kurio paslaugomis naudojausi praktiškai visą gyvenimą, pasiūlė vienerius metus mokėti virš 50 centų už kilovatvalandę, natūralu, kad kilo pasipiktinimas. O dar jų interneto svetainėje pamačiau, kad kitiems vartotojams siūlo mažesnės kainas nei man, nors sakė, kad man turi išskirtinį pasiūlymą.
Išanalizavau kiekvieną tiekėjo pasiūlymą, tam skyriau porą vakarų. Tada supratau, kad turiu rizikuoti, ypač todėl, kad žinojau, jog elektros kaina kris. Iš kur žinojau? Apie tai daug kalbėjo ne vienas Lietuvos ir užsienio ekspertas, jie aiškino, kad artimiausius pusę metų elektros kaina turėtų būti mažesnė.
– Prognozių būta įvairių. Dar vasarą ne vienas ekonomistas ir energetikos ekspertas sakė, kad žiema gali būti labai sunki ir kainos bus kosminės.
– Ši prognozė sakyta vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, kada ir turėjome tikrai kosmines kainas.
Tačiau atėjus lapkričiui, gruodžiui pamatėme, jog orai šilti, jog vokiečiai neišnaudojo daug dujų, dujos ėmė pigti, o jei dujos pinga, pinga ir elektra, nes nemažai elektros gaminama iš dujų.
Tolimesnių prognozių ekspertai taip pat nekeičia – dujų kaina turėtų stabilizuotis arba mažėti, net dabar dujų kaina yra labai maža.
– Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jums siūlė mokėti 50 centų už kilovatvalandę. Kiek mokate dabar?
– Pirmosios sąskaitos, žinoma, dar negavau, bet pasiskaičiavau matydamas biržos kainas. Prie biržos kainos pridėjęs visas dedamąsias vidutiniškai turėčiau mokėti apie 19 centų už kilovatvalandę. Vadinasi, net nesieksiu Vyriausybės nustatytos 28 centų ribos, nuo kurios skiriama kompensacija. Man bent kol kas kompensacijos nereikės.
Žiemą, žinoma, elektros kaina pašokinėja, jei mažiau elektros pagamina vėjo ir hidroelektrinės, bet vis tiek manau, kad Vyriausybės nustatytos kompensacijų ribos neperžengsiu.
Problema yra tik ta, kad aš neseku elektros kainų kasdien. Galėčiau tai daryti, bet nematau poreikio, nes elektra vis tiek pinga. Bet pasižiūrėjęs matau, kad naktį elektra būna labai pigi, tad galima ir skalbyklę ar indaplovę nustatyti veikti naktį, kai elektros kainos būna kartais ir neigiamos.
– Kaip manote, kodėl skirtumas tarp tiekėjų siūlomų fiksuotų kainų ir biržos kainų yra toks didelis?
– Esu ir pats tiekėjų to klausęs. Jų pasiteisinimas paprastas – sunku prognozuoti kainas, nežinome, kokios jos bus, ypač žiemą. Mes tai girdėjome ir dar prieš pusmetį.
Sutinku, kad prognozuoti sunku, todėl pasirinkęs biržos planą aš rizikuoju ir tai vadinu eksperimentu, nes nesu tikras, kad kaina nešoks į viršų. Gal Vladimiras Putinas padarys dar ką nors, dėl ko dujų kainos šoktels, o gal kas nors atsitiks Kinijoje.
Bet artimiausio laikotarpio tendencija yra aiški – kaina turėtų kristi. Aš nesu vunderkindas, apie tai rašo ekonomistai ir kiti žmonės, visi tai pastebi. Tada kyla klausimas: kaip to negali suprognozuoti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų analitikai? Manau, kad jie tai sugeba, tik ar tiekėjai nori tą kainą keisti...
Be to, energetikos ekspertai sakė, kad elektra pigs, kai turėsime daug atsinaujinančios energijos šaltinių. Tai gal nenutiks šiais ar kitais metais, bet gali nutikti po penkerių metų. Tada turėsime mažesnes kainas, todėl kam pasirašyti sutartis 7 metams ir mokėti apie 30 centų už kilovatvalandę?
– Lietuvos energetikos agentūra praneša, kad nepriklausomus elektros energijos tiekėjus yra pasirinkę 72 proc. visų buitinių vartotojų. Didžioji dalis jų yra pasirinkę fiksuotas kainas ir apie biržos planus svarsto atsargiai. Kodėl yra tokia baimė?
– Tai natūralu, juk nežinai, kiek reikės mokėti kiekvieną mėnesį, ypač neramu tada, kai ir dujos, ir šildymas brangūs. Nežinomybė kelia nerimą.
Be to, mes, lietuviai, niekada nebuvo pripratę už elektrą mokėti biržos kainas. Verslas tai jau daro seniai, bet gyventojai yra pripratę prie stabilios kainos, jiems nereikėdavo kvaršinti sau galvos.
– Kokia situacija su pasitikėjimu tiekėjais ir juos kontroliuojančiomis valstybės institucijomis?
– Žmonių pasitikėjimas šiuo procesu yra sugriuvęs. Daugelis kelia pagrįstus klausimus: kam reikėjo tai daryti, kodėl dabar? Kodėl reikėjo skubėti vykdyti šį procesą, kai kainos buvo aukštos?
Ne vienas ekspertas pripažino, kad tam nebuvo tinkamas metas, bet vis tiek tai padaryta. Žmonės ir dabar kelia klausimą: kodėl už elektrą turi mokėti privatiems verslams, kurie siekia pelno? O juk normalu, kad verslas nori uždirbti...
– Dabar teigiama, kad tiekėjai mažina planų kainas. Kaip jums atrodo, ar tie tiekėjų siūlymai jau artėja prie biržos kainų ar niekada nepriartės? Kaip yra sakoma, kai elektra brangsta, visi tai pajunta greitai, bet kai pinga, tai taip greitai nepasijaučia.
– Taip pat yra su benzino ir dyzelino kainomis. Kai naftos kainos šoka į viršų, degalai brangsta, bet kai nafta pinga, už degalus vis dar mokame brangiai, nes neva visi verslai prikaupė atsargų aukštomis kainomis.
Elektros tiekėjai į kainų pokyčius reaguoja, kainos dabar mažesnės, nebesiūloma mokėti 60–70 centų už kilovatvalandę, bet biržos kaina vis tiek ženkliai mažesnė.
Už tai, kad nepriklausomas elektros energijos tiekėjas prisiima riziką, turime mokėti didesnę kainą. Juk tiekėjai sako, kad nieko nežino, jie rizikuoja. Bet turėkime galvoje, kad nemaža dalis tiekėjų, „Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum“, elektrą gaminasi patys, ne visą perka iš biržos, vadinasi, jų biržos kaina galėtų ir neveikti.
– Ar valstybė neturėtų kaip nors įsikišti į šį procesą, ar visgi tikėtis, kad viską sureguliuos laisva rinka?
– Kai įstatymai priimti, atsukti vežimą atgal yra sunku. Ir jei valstybė bandytų įsikišti į rinką, tikėtina, tai kvepėtų teismais.
Bet kai ką valstybė galėtų padaryti. Taigi turime „Ignitį“, iš dalies privatizuotą, jis galėtų taikyti mažesnes kainas. Tegu būna tam tikras viršpelnis, įmonė juk negali dirbti nuostolingai, bet kad tas viršpelnis būtų proto ribose.
