Dabar 38 metų sulaukęs japonas už savo komiškų vaizdų peržiūras 2011-aisiais uždirbo vos 220 dolerių (šiuo metu – apie 200 eurų), todėl turėjo imtis ir kitų darbų, kad galėtų finansuoti šį savo pomėgį.
Tačiau už įrašus gauta suma buvo investuota. Ir visai sėkmingai – pernai tie 220 dolerių jau buvo pavirtę kur kas solidesne 7700 dolerių (7150 eurų) suma.
Iš tiesų jo valdomas turtas dabar siekia netoli 40 mln. eurų.
Tai jam pavyko nuosekliai investuojant gaunamas pajamas. Ir ne į įvairius fondus, bet į paties pasirinktų kompanijų akcijas.
O „YouTube“ įrašuose išvydę, kaip šis vyras elgiasi su akcijomis, jam savo lėšas patikėjo ir sekėjai.
Kol kas T.Imurai sekasi puikiai. Praėjusiais metais jis tapo pagrindiniu anglių gavybos kompanijos „Sumiseki“ bei regioninio banko „First Bank of Toyama“ akcininku. Jo sekėjai irgi metėsi investuoti į šias įmones, todėl banko vertė per metus išaugo dvigubai, o „Sumiseki“ – net trigubai.
Smarkiai pakilo ir kitos anglių tiekėjos „Mitsui Matsuhima“, kurią T.Imura įsigijo dar 2021-aisiais, akcijų kaina.
Visa tai nutiko nepaisant to, kad Tokijo biržos akcijų indeksas TOPIX per metus smuko 6 procentais.
Japonas neslepia savo strategiją grindžiantis legendinio JAV investuotojo Warreno Buffetto patirtimi. Todėl jis nuolat ieško neįvertintų įmonių tuose sektoriuose, į kuriuos kiti dažnai numoja ranka.
T.Imuros nuomone, dėl švarios energetikos mados šiuo metu nepakankamai įvertintos anglių kasybos kompanijos, nors šios žaliavos paklausa išlieka.
O regioniniai bankai irgi lieka patrauklūs, juolab kad Japonijoje laukiama dar aukštesnių bazinių palūkanų normų.
Vis dėlto bene svarbiausia šio biržos žaidėjo savybė yra darbštumas.
„Kai nemiegu, visą laiką užsiimu investavimu. Nemanau, kad kas nors kitas Japonijoje tiek laiko skiria akcijoms ir jų analizei“, – pripažino pats T.Imura.
Vienas jo sekėjų 51 metų Yasumasa Yamada, neseniai dar įsigijęs „Sumiseki“ akcijų, apie šį investuotoją kalbėjo itin pagarbiai: „Jo darbštumas ir analitiniai įgūdžiai neįtikėtini.
Jis ne tik skaito ataskaitas, bet ir aiškinasi itin sudėtingus dalykus – pavyzdžiui, kaip per didelės darbo jėgos sąnaudos gali turėti įtakos kompanijos ateities rezultatams.“
Šįmet T.Imura ketina įkurti savo fondą ir pasiūlyti japonams kartu su juo investuoti iš pradžių kad ir mažas sumas. „Noriu, kad mano veikla turėtų kokią nors socialinę vertę“, – aiškino jis.
Kaip ir W.Buffettas, T.Imura yra itin taupus.
Jis naudojasi viešuoju transportu, nuolatos valgo bananus, kiaušinius ir fermentuotas sojų pupeles. Tiesiog toks maistas reiškia daug maistingųjų medžiagų už gana mažą kainą.
