Toks verdiktas paskelbtas praėjus ketveriems metams po to, kai kilo pinigų plovimo per „Swedbank“ Estijos padalinį skandalas, dėl kurio B. Bonnesen teko palikti šias pareigas.
Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnybos vyriausiasis prokuroras Thomas Langrotas tvirtino, kad B. Bonnesen „tyčia arba dėl didelio aplaidumo... skleisdavo melagingą informaciją apie banko priemones, skirtas užkirsti kelią pinigų plovimui [banko] operacijose, jį aptikti, blokuoti ir pranešti apie įtarimus [dėl pinigų plovimo]“.
Tuo tarpu B. Bonnesen per savo advokatą Perą E. Samuelsoną neigė visus jai pareikštus kaltinimus.
2019 metų pradžioje pasirodžiusiame Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laidos sukurtame dokumentiniame filme buvo nurodyta, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis, visų pirma į Estiją, pasitelkiant įtartinas ir rizikingas operacijas buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. Švedijos kronų, o ta suma tuomet atitiko 3,9 mlrd. eurų.
Kilus tokiems įtarimams, banko akcijų kursas smarkiai krito, o B. Bonnesen buvo atleista. Netrukus po to savo noru atsistatydino „Swedbank“ grupės direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
2020 metais Švedijos finansų priežiūros tarnyba skyrė „Swedbank“ apytikriai 360 mln. eurų baudą ir įspėjo jį laikytis pinigų plovimo prevencijos taisyklių.
