Nekilnojamojo turto sektorius – vienas tų, kurie vieni pirmųjų praėjusiais metais pajuto svyruojančios ekonomikos keliamus iššūkius. Vis dėlto nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas tikina: tokio didelio šoko nepatyrė – užgrūdino COVID-19 pandemijos metai.
„2021 metais buvo tie pagrindiniai šokai, sutrūkinėjusios grandinės, tai 2022 metais jau buvome pasiruošę. Be abejo, tų trūkumų buvo, ypač kas susiję su Ukrainos, Rusijos importu. Bet susitvarkėme“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo jis.
Nuo karo Ukrainoje pradžios išaugus būstų kainoms, palūkanų normoms, žmonės kiek vangiau perka nekilnojamąjį turtą, pardavimai nebemuša rekordų. „Citus“ vadovas sako – pardavimai neturėtų didėti ir šiais metais, tačiau plėtros darbai nesustos.
„Nemanau, kad bus tokie sutrikimai dideli, manau, kad viskas vystysis, dėl to, kad šią dieną dar vis vien yra paklausos ir pasiūlos disbalansas. Tai reiškia, kad per praėjusius metus visi pardavė labai daug vienetų ir pasiūla nukrito į labai žemą lygį. Dabar tik atsistato į tą normalų kiekį. Manau, kad per šiuos metus atsistatysime, pasieksime sveiką rinką“, – sakė M.Vanagas.
Vis dėlto ekonomistai prognozuoja, kad nekilnojamojo turto sektorius šiais metais dar gali susidurti su iššūkiais, viena pagrindinių priežasčių – kylančios palūkanos.
„Labai tikėtina, kad EURIBOR pakils iki maždaug 3,5 proc. Tai labai mažina būsto įperkamumą. Tai turės neigiamos įtakos ir sandorių skaičiui, gali neigiamai paveikti ir kainas. Tą mes jau matome daugelyje Europos valstybių. Šiemet tikėtinas tolimesnis būsto rinkos atvėsimas“, – tikino ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tiek kylančios palūkanų normos, tiek ir ką tik išgyventa infliacijos banga keičia gyventojų požiūrį į šį sektorių. Taip pat ir mokestiniai pokyčiai pridės neapibrėžtumo. Matyt, šis sektorius vystysis gerokai vangesniais tempais, negu esame pripratę“, – antrino ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot N.Mačiulio, euro zonoje infliacija pradėjo mažėti, tačiau ji vis dar siekia daugiau nei 9 proc. ir yra gerokai aukščiau Europos Centrinio Banko nustatyto tikslo. Dėl to palūkanų normos bus keliamos dar kelis mėnesius, iki kol prasidės recesija.
„Prognozuojame, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas šešis kartus sumažins palūkanų normas iki žemiau nei 2 proc. Kitais metais ir tikėtinas būsto rinkos atsigavimas bei spartesnis vartojimo augimas, kuomet neslėgs palūkanų normos, nes būtent palūkanų normų šokas yra tai, kas sukurs daugiausia problemų šiemet“, – teigė N.Mačiulis.
Remiantis ekonomistų prognozėmis, šie metai bus ekonomikos sulėtėjimo laikas. Dalyje euro zonos valstybių BVP beveik neaugs, kai kuriose valstybėse, įskaitant Lietuvą, tikėtinas trumpalaikis ekonomikos nuosmukis, tačiau krizės nebus.
„Lietuvos ekonomika gali netgi šiek tiek susitraukti. Prognozavau, kad tai gali sudaryti iki 0,5 proc., tai iš tikrųjų nėra daug. Tai yra daugiau tos itin aukštos palyginamosios bazės pasekmė ir daugiau žaidimas statistika negu kardinali krizės išraiška, tokia, kokią matėme 2009-aisiais“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.
Anot ekonomistų, atlyginimai šiais metais augs lėčiau nei pernai ir bus tik šiek tiek spartesni nei vidutinis kainų augimas. Todėl gyventojų vartojimo išlaidos, tikėtina, šiemet išliks nepasikeitusios.
