Neseniai būstų pardavimo tvarkoje įsigaliojo pakeitimai – įvedamas apribojimas, kad nauji projektai negalės būti parduodami, jeigu jie nebus pabaigti vystytojo.
„Būstai su daline apdaila bus toliau parduodami. Čia buvo neaiškumų, kadangi tiek komitetas, tiek ministerija po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo gal nepakankamai komunikavo ir nepaaiškino. Kaip būstai galėjo būti parduodami su daline apdaila, taip ir dabar galės. Galės būti parduodami ir su pilna apdaila. Šis pakeitimas liečia projekto baigtumą. Iki šiol projektai galėjo būti parduodami ir butai tokiuose projektuose buvo parduodami nepilno baigtumo.
Tai reiškia, kad nebūdavo išpildyti visi projekto reikalavimai, galbūt neįrengtos laidinės, tam tikri privažiavimai, nebūdavo santechnikos, durų, kurie privalomi, norint registruoti šimtaprocentinį baigtumą – ne apdailą, o baigtumą.
Šie pakeitimai įveda tam tikrą ribojimą, kad nauji projektai negalės būti parduodami, jei jie nepilnai pabaigti vystojo. Tai nebus palikta individualiam žmogaus sprendimui. Iki šiol buvo tokia praktika, kad žmogus gali įsigyti 85–90 proc. baigtumą ir tam tikrus darbus, tarkime, išsivedžioti šildymo sistemą, galėjo pats ir tuomet registruoti pilną baigtumą. Mes eliminuojame tam tikrą galimybę“, – „Lietuvos ryto“ televizijose laidoje „Nauja diena“ aiškino M.Statulevičius.
Valdančiųjų teigimu, šis pakeitimas buvo reikalingas siekiant išspręsti jau seniai egzistuojančią problemą.
„Žiūrint į problemą, kurią Seimas sprendė šiuo pakeitimu, yra užkardyti atvejus, kada NT vystytojai, ypač mažesnieji, surinkdavo iš gyventojų dalį sumos iš projekto statybos ir paskui bankrutuodavo – nepasisekdavo verslas ar būdavo kitų aplinkybių“, – sakė pašnekovas.
Visgi su tokia nuomone NT asociacija nevisiškai sutinka.
„Tai – per grubi priemonė spręsti gana lokaliomis priemonėmis galimą spręsti problemą. Ją buvo galima spręsti papildomu statytojo draudimu, papildomais įsipareigojimais. O dabar visoje rinkoje iš principo keičiamas verslo vystymo būdas. NT plėtotojams gerokai pabrangsta projektas, nes jie jį dažnai vykdo iš finansuojamų lėšų, t. y. kuo jis ilgiau projektą įgyvendina negaudamas lėšų iš pirkėjo, tuo projektas brangsta, o kartais tai gali užsitęsti ir metais. Tą mes ir matysime nuo kitų metų, jeigu nieko nebus daroma dėl šio pakeitimo“, – teigė NT asociacijos plėtros prezidentas.
Jis pridūrė, kad kol kas galima kalbėti tik apie galimas rizikas dėl šio pakeitimo, nes kalbėti apie faktus dar yra per anksti.
„Rizikos yra tokios, kad pirmiausia bus pakelta kartelė tų, kurie gali NT projektus vystyti. Matyt, tai irgi buvo vienas iš komiteto norų – apriboti tam tikrus vystytojus ir atbaidyti juos nuo plėtros. Susidaro toks įspūdis, kadangi daliai plėtotojų papildomi kaštai tiesiog bus nepakeliami. Jie nebegalės pasiūlyti projektų, o žmonėms sumažės pasiūla“, – šnekėjo M.Statulevičius.
Antroji rizika – išaugę projekto vystymo kaštai.
„Natūralu, kad tai gali persikelti ir į galutinę projekto kainą. Ir konkurencijos dalykai – rinkoje sumažėjus konkurencijos, dalis įmonių galbūt galėtų įgyti tam tikrą pranašumą ir taip nukentėtų galutinis vartotojas, kuriam pasirinkimo galimybė išsenka“, – kalbėjo M.Statulevičius.
NT asociacijos plėtros prezidentas paaiškino, koks skirtumas, ar projektą užbaigs vystytojas, ar pats pirkėjas.
„Buvo pasvarstymų, diskutuojant kituose pokalbių formatuose, apie tai, kad nesvarbu, kas tą projektą užsibaigė – ar privatus žmogus, ar vystytojas. Aš norėčiau priminti, kad NT vystytojai moka PVM ir kitus mokesčius, kurie yra privalomi vykdant šiuos darbus.
Parduodami šią paslaugą, jie viską išskaičiuoja. Kita vertus, žmonės teisėtai galėdavo tam tikrus įrengimo darbus atlikti pasitelkdami meistrus, tačiau jų apmokestinimas yra šiek tiek kitoks. Natūralu, kad žmonės stengdavosi taupyti savo kaštus ir toks sprendimas jiems pagelbėdavo. Dabar jie tokios galimybės neteks“, – pabrėžė pašnekovas.
Tačiau jis pridūrė, kad bendrai NT kainos neturėtų labai kilti.
„Pirmiausia dėl paklausos-pasiūlos dėsnio ir dėl to, kad yra sulėtėjusios priežastys, kurios praeitų metų pirmąjį pusmetį lėmė, kad labai augo statybiniai kaštai. Dabar statybos medžiagų kainos normalizavosi, o darbų kainos šiek tiek auga, bet jos dar gali būti valdomos. Dėl to mes manome, kad ypatingų priežasčių kainoms augti nėra“, – dėstė vyras.
Todėl, jo nuomone, nereikėtų gąsdintis dėl neįperkamumo, nes ir žmonių atlyginimai turėtų augti.
„Kadangi turto kainos turbūt neaugs taip sparčiai, o atlyginimai augs, EURIBOR augimas taip pat sulėtės, tai žmonių, kurie perka iš skolintų lėšų, galimybės padidės. Manome, kad sugrįžimas į investavimą į NT grįš tuo tempu, kurį mes matėme prieš kelerius metus“, – prognozavo M.Statulevičius.
Rudens pradžioje matant elektros kainų šuolius NT sektoriuje vyravo baimė. Dabar tai nuslūgo ir nebėra lemiančiu veiksniu.
„Žmonės gavo pirmąsias sąskaitas. Turime gana šiltą žiemą ir pagal prognozes ji tokia ir išliks, didelių šalčių nebus. Ši dedamoji, kalbant apie būsto išlaikymą, nėra svarbi. Kita vertus, yra komforto faktorius. Anksčiau žmonės bėgdavo iš seno būsto, nes būdavo brangios sąskaitos, o dabar aktualesnis komforto, išplanavimo klausimas – dėl to žmonės keliasi į naujesnį būstą“, – sakė M.Statulevičius.
Vis dėlto galimybė, kad grįšime į tokias NT kainas, kokios buvo iki 2022-ųjų, mažai tikėtina.
„Kad taip nutiktų, turėtų būti labai daug objektyvių, fundamentalių priežasčių, kurios lemtų visiško pasitikėjimo mūsų ekonomika, darbo rinka, NT rinka sustojimą. Reiškia, žmonėms turėtų nebereikėti būsto, turėtų nebeaugti atlyginimai ir atsirasti galinčių pasiūlyti pigesnį būstą, kadangi turtas buvo statomas augančiais kaštais. Kol yra paklausa, natūralu, kad kainos išlaikys savo lygį, kuris yra konkurencingas. Aš neįsivaizduoju vieningos griūties“, – aiškino pašnekovas.
