Paaiškino, kodėl ES sankcijos neprilupo Rusijos ekonomikos: reikia pabrėžti vieną dalyką

Pasaulio bankas numato Rusijos realiojo bendrojo vidaus produkto smukimą šiems metams, tačiau tik 3,1 proc. Ar Rusija artimiausioje ateityje gali nusilpti tiek, kad nebeturėtų jėgų ir išteklių tęsti karą Ukrainoje – abejotina. Režimas, kuris yra gana stabilus, dar ilgai gali išlaikyti tiek pats save, tiek šalies ekonomiką, tiek kariuomenę. Tačiau Rusija silps toliau, o karą Ukrainoje jau pralaimėjo – vien todėl, kad nebegalės pasiekti tikros pergalės.

Maskva, Rusija.<br>Aleksandr Popov/unsplash.com nuotr.
Maskva, Rusija.<br>Aleksandr Popov/unsplash.com nuotr.
M.Dubnikovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Rubliai. <br> Pixabay.com nuotr.
 Rubliai. <br> Pixabay.com nuotr.
Rusija.<br>Random Institute/unsplash.com nuotr.
Rusija.<br>Random Institute/unsplash.com nuotr.
Sankt Peterburgas, Rusija.<br>Michael Parulava/unsplash.com nuotr.
Sankt Peterburgas, Rusija.<br>Michael Parulava/unsplash.com nuotr.
Maskva, Rusija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Maskva, Rusija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2023-01-31 10:13, atnaujinta 2023-01-31 10:26

Apie tai, kaip sankcijos veikia Rusiją, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuvos diena“ kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

– Yra bent jau besitikinčių, kad Rusijos ekonomika pasieks lūžio į neigiamą pusę tašką. Turime Pasaulio banko prognozes, kurios neatrodo labai pesimistinės. Kaip jūs matote situaciją?

– Tam tikras lūžis pasiektas, nes jau pernai metais Rusijos ekonomika traukėsi. Iš kitos pusės, baisių skaičių nematome todėl, kad kariaujanti šalis įjungia savo karo mašiną – aktyvinama tankų, šaudmenų gamyba – bet ko, ko reikia karui.

Tai iš dalies kompensuoja praradimus, kurie atsirado Rusijai papuolus į izoliaciją: pirma, nutrūko tarptautiniai ryšiai, antra, pasitraukusios įmonės atleido žmones. Karo mašinai veikiant, dalis jų randa darbus valstybiniame sektoriuje. Tik tikriausiai jie tais darbais nėra patenkinti, nes tokiu atveju žmonių pajamos krenta.

Už tai matome gana nuosaikų kritimą, bet kritimas rodo, kad sankcijos veikia ir kuo toliau, tuo veiks skaudžiau.

– O jei apžvelgtume platesnį Rusijos ekonomikos raidos etapą?

– Reikia pabrėžti vieną dalyką: jei baigsis aktyvi karo Ukrainoje fazė, liks ilgalaikės pasekmės. Po šitų agresorės veiksmų nereiškia, kad bus nutrauktos visos sankcijos. Plyšys tarp Vakarų ir Rusijos toks didelis, kad jį užlipinti reikės daug metų. Vadinasi, ilgalaikės pasekmės išliks.

Kitos ilgalaikės pasekmės Rusijos ekonomikai yra tai, kad ji, kalbant apie energetiką, prarado patikimo tiekėjo statusą. Europa pradeda gyventi be Rusijos dujų. Greičiausiai Rusijos dujos į Europą nebegrįš arba grįš labai pigiai ir praėjus daug metų.

Pradeda apmirti ištisos pramonės šakos, nes Rusija negali pateikti dujų niekam, tik kinams, tačiau juos pasiekia tik 15 proc. Supraskite: aptarnaujantis personalas, įvairios metalo, vamzdžių tiekimo įmonės žlunga.

Kitas dalykas – sankcionuota nafta. Šaliai tai bus labai sunku. Tai tiesiogiai paveiks dirbančius žmones, o ilgesniu periodu pradės veikti ir pensininkus, ir gyvenančius iš biudžeto.

– Kalbant apie dujas užsimenama, kad Rusijai prisieis dujas išvedžioti Sibire. Čia humoras ar tiesa?

– Šios sankcijos stipriai veikia ir oligarchus, kurie buvo įjunkę į biudžeto pinigus. Kol plėtojosi energetikos ir žaliavų rinkos, jie mėgavosi pinigų srautais. Arčiausiai esantys oligarchai iš tiesų gali pradėti plėtoti keistus projektus, kai tiesiami keliai į niekur. Tačiau tai tikriausiai bus tik nuostolio sukėlimas, nes tuose rajonuose, kas nėra Maskva ar Sankt Peterburgas, nėra mokaus kliento, todėl investicijos vargiai atsipirks.

Tačiau keistų projektų gali atsirasti: kai esi įpratęs mėgautis biudžeto pinigais, o jie išnyksta, pradedi galvoti, kaip vėl į katilą įkišit nagus ir pasišildyti.

– Ką lemia rublio kursas?

– Dabar jis mažai ką lemia, nes tas kursas nėra tikras. Sankcijos iš Rusijos pusės – apribotas turto pardavimas, žmonėms apribotos valiutos keitimo galimybės – lemia, kad valiutos kursą jie gali nupiešti kokį nori ir tai nedarys didelio pokyčio.

Kitas dalykas – kadangi labai stipriai sumenko pajamos iš eksporto, valiutos kursas tampa nebereikšmingas. Turi pasibaigti karas, tada galėsime kalbėti apie valiutos kursą. Dabar jis nelabai ką rodo.

– Sankcijos yra paveikusios ir Baltarusijos ekonomiką. Koks čia sankcijų ir jų poveikio skirtumas?

– Poveikis ir sankcijos skirtingos. Šiandien Rusija – labiausiai pasaulyje sankcionuota šalis, daugiau nei Šiaurės Korėja. Baltarusiai turi prabangos jaustis kiek laisvesni.

Tačiau jie jaučia šalutinį efektą: paskutinį dešimtmetį Baltarusija gyveno iš Rusijos kišenės, o ši dėl sankcijų senka. Manau, kai Baltarusijos diktatoriui reikės papildomų pinigų iš Rusijos, gali ateiti ir neigiamas atsakymas. O tai galbūt jau ir yra iš dalies įvykę, nes iš Baltarusijos pusės kartkartėmis pasigirsta kalbų, jog jie gal ne prie rusų, o norėtų glaudžiau kalbėtis su Vakarais. Sunku tikėtis, kad tai jiems pavyks, tačiau tai rodo, kad įtampos Baltarusijoje taip pat didelės.

– Kiek objektyviai žinome apie Rusijos rezervus?

– Jie turi pinigų srautą, kuris dar ateina į jų sąskaitas. Karo mašina nestoja aktyviau nereaguodama į ekonomiką, nes ji dešimtmečiais gamino ginklus, juos kaupė, o dabar traukia iš sandėlių – vadinasi, jų Rusijai nereikia pirkti. Tačiau ginklų kokybė akivaizdžiai prastėja.

Visi norėjo ir tikėjosi, kad Rusijos ekonomika sustos labai greitai, tačiau taip neįvyko dėl ekonomikos gylio: kai ji išsisunks, tik tada pradėsime jausti realius sankcijų efektus. Tačiau patys indikatoriai – ekonomikos susitraukimas, pinigų srautų nutraukimas (gruodį užsienio valiutos patekimas į Rusiją krito 60–80 proc., priklausomai nuo šaltinio) – rodo, kad sankcijos veikia. Bet Rusija labai didelė tiek geografiškai, tiek ekonomiškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.