Prekyba
2021 m. JK pasitraukus iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, su ES prekiaujančioms įmonėms teko pratintis prie naujų taisyklių, naujų dokumentų ir naujų kai kurių prekių patikrinimų.
Dėl to kilo nuogąstavimų, kaip gali pasikeisti 550 mlrd. svarų sterlingų vertės prekyba tarp JK ir jos artimiausios prekybos partnerės.
Iš pradžių JK eksportas į ES sumažėjo. Kai buvo išspręstos pirmosios problemos, prekybos apimtys, remiantis oficialiais duomenimis, vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį. Tačiau galima teigti, kad, jei ne „Brexit“, prekyba galėjo išaugti dar labiau.
Biurokratija galėjo visiškai atbaidyti kai kuriuos smulkiuosius eksportuotojus – muitinės klasifikacijų tyrimas rodo, kad sumažėjo britų eksportuojamų prekių įvairovė.
Importo apimtys grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tačiau Londono ekonomikos mokyklos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad iš ES importuojamų maisto produktų – tokių kaip pomidorai ar bulvės – kaina 2020–2021 m. padidėjo, galbūt net 6 proc. Taip buvo iki pastarojo meto infliacijos šuolio, rašo „bbc.com“.
Kita vertus, po „Brexit“ dėl lengviau tapo kvėpuoti vietos maisto gamintojams – konkurencija sumenko, o ekonomistai skaičiuoja, kad dėl to vietos gamintojai galėjo gauti 5 mlrd. svarų sterlingų.
Tačiau į akis krenta kiti dalykai.
Dauguma šalių pandemijos įkarštyje patyrė tarptautinės prekybos nuosmukį. Nuo to laiko kitose G7 šalyse prekyba, palyginti su jų ekonomikų dydžiu, atsigavo. JK to nebuvo.
Jei pažvelgtume į JK prekybą su likusiu pasauliu, taip pat į prekybą su ES, ji, palyginti su JK ekonomikos dydžiu, susitraukė. „Globalioji Britanija“ tapo mažiau atvira.
Prekybos sandoriai
O kaip dėl naujų prekybos sandorių? Iš viso sudarytas 71 prekybos susitarimas. Tai – sparti pažanga, tačiau didžioji dauguma jų tik atkartoja sandorius, kuriuos JK sudarė dar būdama ES dalimi.
JK pasirašė naujus susitarimus su Australija ir Naująja Zelandija, tačiau manoma, kad jie tik šiek tiek paskatins prekybą, o ir tai užtruks kelerius metus. Be to, ne visus juos rinka sveikina – kai kurie JK ūkininkai baiminasi, kad šitaip praras savo pozicijas.
Vis dar vyksta derybos su Indija ir Ramiojo vandenyno partnerystės narėmis. Jos trunka ilgiau, nei tikėjosi ankstesni ministrai, tačiau analitikai mano, kad lėčiau vykstančios derybos gali padėti pasiekti naudingesnių susitarimų.
Prekybos susitarimai su kai kuriais didžiausiais veikėjais, tokiais kaip JAV ir Kinija, vis dar neaiškūs.
Tai, kiek verslas nusprendžia išleisti gamykloms, mokymams, įrangai ir technologijoms, taip pat priklauso nuo ryšių su ES. Investicijos gali paskatinti ekonomikos augimą, tačiau po referendumo jos sustojo, nes įmonės vis dar nerimauja dėl ekonomikos perspektyvų. Investicijos nebuvo didelės net iki 2016 m., tačiau jei jos būtų išlaikiusios ankstesnį, iki referendumo buvusį, tempą, analitinio centro „UK in a Changing Europe“ duomenimis, jos galėtų būti maždaug 25 proc. didesnės nei dabar.
Ekonomistai ginčijasi, kaip paaiškinti šį atotrūkį. Kai kurie, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą, teigia, kad su „Brexit“ susijęs neapibrėžtumas pristabdė bent dalį išlaidų. Seras Richardas Bransonas yra vienas verslininkų, kurie užsiminė, kad dėl „Brexit“ biurokratinių išlaidų jie atsisakytų investuoti JK.
Už „Brexit“ pasisakanti grupė „Briefings for Business“ teigia, kad skaičiai yra klaidinantys ir kad nėra įrodymų, jog dėl „Brexit“ nukentės investicijos.
Tačiau galiausiai investicijų trūkumas reiškia, kad JK yra mažiau efektyvi ir mažiau uždirbanti ekonomika, nei galėtų būti.
Darbo vietos
Išstojimas iš ES taip pat reiškė laisvo darbo jėgos judėjimo taisyklių pakeitimus ir kitokios imigracijos sistemos atsiradimą.
Mados prekių tinklo „Next“ vadovas lordas Simonas Wolfsonas ir „Wetherspoons“ vadovas Timas Martinas pritarė „Brexit“, tačiau abu ragino JK įsileisti daugiau darbuotojų.
Analitinių centrų „Centre for European Reform“ ir „UK in a Changing Europe“ atliktas tyrimas rodo, kad dėl „Brexit“ darbuotojų JK sumažėjo 330 tūkst. Tai gali būti tik 1 proc. visos darbo jėgos, tačiau tokie sektoriai kaip transportas, viešbučiai ir mažmeninė prekyba nukentėjo ypač skaudžiai. Dėl darbuotojų trūkumo padidėjo sąskaitos klientams.
Yra teigiančių, kad dėl „Brexit“ atsiradę ribojimai paskatins įmones kelti darbuotojų kvalifikaciją ir daugiau investuoti.
Tuo tarpu finansinių paslaugų sektoriuje, kaip teigiama Bendruomenių rūmų ataskaitoje, galėjo būti prarasta 7 tūkst. darbo vietų, tačiau tai gerokai mažiau nei anksčiau prognozuoti 70 tūkst.
Kas toliau?
JK yra vienintelė iš didžiųjų turtingų šalių, kurios ekonomika išlieka mažesnė nei prieš pandemiją. Tam įtakos gali turėti „Brexit“.
Apskritai nepriklausoma vyriausybės priežiūros institucija – Biudžeto atsakomybės biuras – mano, kad JK padėtis galiausiai bus 4 proc. prastesnė, nei būtų buvusi, jei britai būtų balsavę prieš „Brexit“.
Dar daug ką reikia išspręsti. Tai ne tik Šiaurės Airijos protokolas, bet ir nuolatiniai susitarimai dėl tokių šakų kaip finansinės paslaugos, žvejyba ir elektrinių transporto priemonių dalys, bendradarbiavimas mokslo srityje ir biurokratijos mažinimo būdai.
