Todėl muitininkai įtaria, kad prekės gali būti būtent iš šių valstybių.
Siūlė prekes utilizuoti
„Iš tiesų iki sankcijų paskelbimo esu vežęs krovinius iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau dabar juos gabenu iš Kazachstano. Ne kartą procedūros vyko sklandžiai. Yra tekę tikslinti prekių kodus, tačiau viskas išsispręsdavo.
O šįsyk nebežinau, ką daryti. Viską, ką turėjome, muitinės pareigūnams pateikėme. Nepaisant to, man siūlo arba krovinį gabenti atgal, arba jį utilizuoti“, – tvirtino pašnekovas.
Latvis paskaičiavo, kad krovinį atgabenti iš Kazachstano jam kainavo 6 tūkst. eurų, tiek pat atsieitų parvežti jį atgal.
Jei prekės būtų utilizuotos, tektų susimokėti po 250 eurų už toną ir dar pridėtinės vertės mokestį. Latvio pirkinys, kurį sudaro medienos dirbiniai, sveria 22 tonas.
„Nesuprantu, kas vyksta: krovinys nesulaikytas, tai – ne kontrabanda, kodėl jį utilizuoti“, – klausė pašnekovas.
Negalėjo išvykti ir vilkikas
R.Deglavas jau buvo radęs ir pirkėją Latvijoje, ir sutaręs su latvių muitininkais, kurie, peržvelgę dokumentus, esą sutiko krovinį įleisti į šalį. Tačiau šio plano teko atsisakyti, nes iš Lietuvos muitinės verslininkas galiausiai išgirdo, kad gali rinktis tik dvi išeitis – vežti krovinį atgal į išleidimo šalį arba utilizuoti.
Kol verslininkas bandė pareigūnams įrodyti savo tiesą, jis negalėjo net iškrauti vilkiko – muitinės sandėliuose nebuvo vietos, o perkrauti į kitą automobilį latvis negavo leidimo.
Dėl to į ginčą ne savo noru buvo įveltas ir vilkiko vairuotojas, ir jį išnuomojusi kompanija. Pirmasis kelias savaites negalėjo grįžti į savo šalį, o sunkvežimio šeimininkai neturėjo galimybės juo naudotis.
Verslininkas prašė muitinės krovinį areštuoti. Tokiu atveju vairuotojas su vilkiku būtų galėjęs grįžti į Kazachstaną, tačiau muitinė, R.Deglavo teigimu, atsisakė tą padaryti.
Tik pastarosiomis dienomis pavyko prekes nugabenti į muitinės sandėlį Kaune ir jas iškrauti, kol bus aiškinamasi toliau. Tad bent vilkikas ir vairuotojas pasuko Kazachstano link.
Muitinei trūksta įrodymų
„Su deklaracija pateikti dokumentai neįrodo, kad Jūsų norimos importuoti prekės yra Kazachstano kilmės,“ – toks atsakymas atėjo iš Klaipėdos teritorinės muitinės. O kadangi buvo nurodytas klaidingas klasifikacijos kodas, pradėtas tyrimas deklaraciją pateikusio asmens atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo.
Verslininkas laikosi savo pozicijos: įrodymų, kad krovinys iš Rusijos ar Baltarusijos, muitinė nepateikė, o tai, kad krovinys gabentas tranzitu per sankcionuotas šalis, neleidžia tvirtinti, jog ir prekės iš ten.
Todėl verslininkas jau apsisprendė, kad bylinėsis su Lietuvos muitininkais.
Tikrina itin atidžiai
Lietuvos muitinės atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė tvirtino, kad Latvijos verslininkui neabejotinai buvo nurodyta, kokius dokumentus jis turėjo pateikti.
„Muitinė atsakinga už ES ribojančių priemonių įgyvendinimo kontrolę. Tai reiškia, jog turime žiūrėti, kad į ES muitų zoną nepatektų sankcionuojamos prekės iš Rusijos ir Baltarusijos.
Kad kontroliuotume šį procesą, atliekame labai daug analitinio darbo – pareigūnai vykdo statistikos analizę, tikrina, kaip keičiasi prekių atvykimo keliai.
Matome tendencijų, kurios mums kelia įtarimų, nes kartais pastebime šimtais kartų išaugusį, tarkime, medienos ir jos gaminių importą iš šalių, kurios net neturi tokių išteklių, nėra istorijos, kad iš ten tokie gaminiai būtų vežami.
Kai kalbame apie šimtus kartų išaugusį importą, į tokią situaciją reikia pažiūrėti įdėmiau. Dėl to pastaruoju metu muitinė sugriežtino prekių iš kai kurių trečiųjų šalių importo procedūrų tikrinimą“, – kalbėjo L.Laurinaitytė-Grigienė.
Atsakymų sulaukė nedaug
Anot pašnekovės, muitinės specialistai analizuoja labai daug duomenų, iš jų kuriami rizikos profiliai. Kokie atvejai jiems sukelia įtarimų?
Pavyzdžiui, krovinys iš šalies, kuri yra už 3–4 tūkst. kilometrų, gabentas per Rusijos teritoriją, o deklaracijoje nurodyta, kad dokumentai pildyti prieš dvi dienas. Kaip sakė muitinės atstovė, tokia informacija sukelia įtarimų, jog krovinys galėjo vykti iš kitur arba buvo suklastota deklaracija.
Vienas iš būdų patikrinti vežėjų pateikiamus duomenis – kreiptis į šalies, iš kurios gabenamas krovinys. atitinkamas institucijas ir paprašyti patvirtinimo, kad prekės išvažiavo būtent iš tos valstybės.
Muitinės departamentas yra pateikęs apie 100 tokių prašymų Vidurio Azijos šalių, Gruzijos, Armėnijos ir kitų šalių muitinėms. Sulaukta ir neigiamų atsakymų.
Tiesa, anot L.Laurinaitytės-Grigienės, kol kas pačių atsakymų gauta nedaug, todėl negalima tvirtinti, kad likę atvejai bus teigiami.
Mediena – įtartina
Kaip „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba, ES vežėjai į reikalavimus daugeliu atvejų žiūri atsakingai, visus juos žino, tad ir su tokiomis problemomis susiduria rečiau.
O vežėjai iš trečiųjų šalių pasyviau žvelgia į reikalavimus, tad atvejų, kai sulaikomas jų krovinys, pasitaiko dažniau.
„Vis dažniau pasitaiko, kai Rusijoje ir Baltarusijoje pagaminta mediena ar jos gaminiai bandomi įvežti į ES muitų teritoriją, apeinant nustatytas ribojamąsias priemones.
Tad Lietuvos muitinė dabar kur kas įdėmiau tikrina pateikiamus dokumentus ir prekių vežimo maršrutus siekdama įsitikinti, ar į ES muitų teritoriją įvežamos prekės tikrai buvo vežamos iš trečiosios šalies tranzitu per Rusiją ar Baltarusiją, o nėra eksportuotos iš šių valstybių“, – teigė A.Burba.
