2022-ieji – transformacijos metai
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per visus 2022 m. valstybė gavo 429,4 mln. eurų pajamų iš alkoholio akcizų, arba 3,3 proc. daugiau nei 2021 m. (415,8 mln. eurų).
Nepaisant pajamų augimo, 2022 m. visuose alkoholinių produktų segmentuose, išskyrus alaus produktus, buvo fiksuojamas gana ženklus vartojimo kritimas.
„Pavyzdžiui, pernai vyno ir fermentuotų gėrimų realizacijos apimtys sumažėjo 6,3 proc., tarpinių alkoholio produktų realizacija nukrito 15,3 proc., spiritinių gėrimų ir etilo alkoholio suvartojimo apimtys sumažėjo 6,5 proc.
Išimtis – tik alaus segmentas. 2022 m. jo suvartojimo apimtys padidėjo 5,6 proc.“ – skaičius apžvelgė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, 2022 m. Lietuvos alkoholio vartojimo rinkose įvyko transformacija: vartotojai iš vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų segmento perėjo į alaus segmentą, o įtakos tokiems vartojimo pokyčiams turėjo alkoholio akcizų vynui bei stipriems alkoholiams gėrimams padidėjimas bei bendras infliacijos augimas Lietuvoje.
Dėl infliacijos bei akcizų padidėjimo pakilus vyno ir stipraus alkoholio kainoms Lietuvos alkoholinių produktų vartotojai migravo į pigesnį alkoholinių gėrimų segmentą, t. y. vietoje vyno ir stipraus alkoholio pradėjo daugiau vartoti alaus produktų, teigė A.Izgorodinas.
„Apskritai pernai alaus segmentas didele dalimi ir užtikrino valstybės pajamų iš alkoholio akcizų padidėjimą: iš 13,596 mln. eurų įplaukų iš alkoholio akcizo padidėjimo 11,510 mln. eurų prieaugis fiksuojamas alaus segmente. Tai reiškia, kad 2022 m. išaugęs alaus vartojimas ir padidėjusios valstybės pajamos iš alaus akcizų sugeneravo net 85 proc. visų valstybės pajamų iš alkoholio akcizų padidėjimo.
Kituose alkoholio segmentuose akcizų surinkimo dinamika buvo gerokai prastesnė. Per visus 2022 m. įplaukos iš akcizo vynui ir fermentuotiems gėrimams padidėjo 6,1 proc., tačiau 2022 m. gruodį, palyginti su 2021 m. gruodžiu, valstybės pajamos iš akcizo vynui ir fermentuotiems gėrimams sumažėjo 4 proc., nepaisant 2022 m. pradžioje padidėjusių akcizų.
Įtakos tokiam kritimui turėjo ženklus (-17 proc.) vyno ir fermentuotų gėrimų vartojimo kritimas 2022 m. gruodį.
Negana to, per visus 2022 m. valstybės pajamos iš tarpinių alkoholio produktų akcizų sumažėjo 8,8 proc., o valstybės pajamos iš akcizo stipriems alkoholiniams gėrimams neišaugo (sumažėjo 0,1 proc.), nepaisant išaugusio akcizo stipriems alkoholiams gėrimams“, – komentavo ekonomistas.
A.Izgorodinas tiki, kad kylančios kainos, paskolų palūkanos bei didėjantys alkoholio akcizai toliau darys spaudimą alkoholinių gėrimų realizacijai Lietuvoje ir tai labiausiai bus juntama stipraus alkoholio rinkoje.
2023 m. vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas turėtų toliau mažėti, gyventojai ir toliau turėtų rinktis pigesnį, o ne brangesnį alkoholį. Ekonomisto manymu, tikėtina, jog alkoholio vartojimos Lietuvoje trauksis tiek pirmąjį, tiek antrąjį pusmetį.
M. Dubnikovas įvertino, kaip viskas pasikeitė per dešimtmetį
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad apskritai per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2012 m., alkoholio pardavimai sumenko 20 proc. ir krito žemiau 30 mln. litrų per metus, kai per minėtą laikotarpį gyventojų skaičius susitraukė tik 4 proc.
Taigi, anot M.Dubnikovo, vienam gyventojui tenkantis parduodamas alkoholio kiekis krito ir vargu ar tuo pat metu padidėjo nelegaliai verdamo alkoholio kiekis.
„Dėka padidėjusių pajamų, greičiausiai, noras dalyvauti nelegalioje rinkoje turėjo sumažėti“, – svarstė jis.
Vien pernai stipriai sumenko spiritinių gėrimų pardavimai, todėl M.Dubnikovas šią alkoholio rūšį jau net vadina nykstančia.
„Akivaizdu, kad mokestinė sistema nors ir po truputį keičia bendrą paveikslą“, – teigė jis.
„Akcizų politika stabilizavosi priėmus trejų metų mokesčio nuoseklaus augimo politiką ir matome to rezultatus. Probleminis alkoholis, kurį vartodavo problemų turintys žmonės, traukiasi į nebūtį, stipraus alkoholio suvartojimas taip pat mažina savo proporciją, o bendras suvartojamas kiekis taip pat mažėja ženkliais tempais.
Lengvatinio tarifo įvedimas mažų aludarių alui veikia vartotojo pasirinkimą – skatina pereiti į šį segmentą.
Po ketverių metų chaoso praėjusio Seimo kadencijoje, kai akcizai buvo keičiami kartais, jau matome tam tikrą stabilizavimąsi ir tai reikėtų sveikinti. 2024 metai bus paskutiniai iš trejų metų nuoseklios akcizų auginimo politikos“, – įvertino situaciją M.Dubnikovas, primindamas, kad ateinančiais metais bus dar 10 proc. didinimas akcizas alui ir vynui bei 6,8 proc. stipriesiems gėrimams.
„Trejų metų planai pasiteisino, tad verta pradėti diskutuoti apie tai, kokie tarifai turi būti toliau, nes 2024 metai ateis greitai. Taip pat gal būtų gera mintis numatyti dar ilgesnio periodo mokesčio planus, taip užsibrėžiant ilgalaikius akcizo politikos tikslus. Tai galėtų būti taikoma ne tik alkoholiui, bet ir kitoms „nuodėmės“ mokesčiu apmokestinamoms prekėms – tabakui ir kurui.
Akivaizdu, kad akcizai keičia vartotojo elgseną, todėl turėtume numatyti ne tik bendrą kenksmingų produktų vartojimo mažinimo politiką, bet, kaip ir kitose šalyse, aiškiai deklaruoti tikslus, mažinti vartojamų produktų kenksmingumą.
Jei žmogus gali nevartoti – tai idealus variantas. Jei vartoja kenksmingus produktus, tada kreipti mažiau kenksmingų link: silpnesnio alkoholio, mažiau kenksmingo kaitinamojo tabako, ar mažiau aplinkai kenksmingo benzino vietoje dyzelino“, – teigė M.Dubnikovas.
