Anot jo, šis ECB sprendimas turės slopinantį poveikį euro zonos ekonomikoms.
ECB trečiadienį pranešė bazines palūkanų normas padidinęs palūkanų normas 0,5 proc. Dabar trys pagrindinės normos nustatytos 2,5–3,25 proc. intervale.
Be to, nutarta nuo kovo iki birželio imtinai po 15 mlrd. eurų mažinti pinigų kiekį euro zonoje – ECB savo balansą mažins nereinvestuodama visos pasibaigusio termino obligacijų sumos, ką darė 2022 m. antroje pusėje.
„Su šiuo sprendimu įžengiama į kol kas labai švelniai ribojančios pinigų politikos teritoriją. Anksčiau sakydavome, kad esame kažkur vidurio žemėse tarp skatinančios ir ribojančios pinigų politikos“, – penktadienį žurnalistams komentavo G. Šimkus.
LB vadovo teigimu, toks ECB sprendimas turėtų sumažinti visuminę paklausą euro zonoje bei paveiks šiuo metu labai sparčius infliacijos lūkesčius.
„Mes vis dar buvome skatinančioje pusėje. Dabar įžengėme į ribojimą ir tai turi slopinantį poveikį ekonomikos aktyvumui. Neigiamą poveikį ekonomikai turi ir infliacijos įsigalėjimas“, – sakė G. Šimkus.
Vis tik, pasak jo, dar sunku pasakyti, ar euro zonos ekonomiką gali ištikti recesija ar krizė.
„Daug faktorių ekonominėje aplinkoje lemia vienus ar kitus ekonomikos pokyčius. Bet, teoriškai, ir tas yra pinigų politikos sprendime, didinama palūkanų norma turi slopinantį poveikį paklausai ir mažina ekonomikos aktyvumą. Bet tai nereiškia, kad tai sukelia krizę savaime“, – kalbėjo G. Šimkus.
LB valdybos pirmininkas svarstė, kad ECB Valdančioji taryba kitame posėdyje gali nuspręsti nuo gegužės palūkanų normas kelti toliau.
„Kovą yra ketinimas, bet ne įsipareigojimas. Jei kalbame apie gegužę, tikėtis tikrai galime“, – teigė G.Šimkus.
Pasak jo, kiek tiksliai jos galėtų būti keliamos, aiškiau turėtų matytis kovą, kai bus atnaujintos infliacijos prognozės.
„Yra tam tikros infliacijos lūkesčių korekcijos į teigiamą pusę. Manau, kad tai labai aiškiai parodo, kad esame teisingame kelyje. Ir būtent tos prognozės kovą padės apsispręsti“, – sakė G. Šimkus.
Savo politinės politikos sprendimais ECB siekia, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu euro zonoje išsilaikytų ties 2 proc.
Infliacijos pikas pasiektas, tačiau jis vis dar „gerokai per aukštas“
Kaip kalbėjo LB valdybos pirmininkas, aukščiausia infliacija euro zonoje jau praėjusi. Jo pateiktais šio trečiadienio duomenimis kainų augimas eurą turinčiose šalyse siekia 8,5 proc.
„Infliacijos pikas euro zonoje, manau, jau yra praeitis“, – akcentavo G. Šimkus.
„Tas įvertis, matomai, bus atnaujintas, bet, manau, kad infliacijos (...) dinamika yra pozityvi“, – pažymi jis, pridūręs, jog kainų sumažėjimą didžiausia dalimi lėmė nukritusios energijos kainos.
Vis dėlto, pasak G. Šimkaus, infliacija išlieka gerokai per aukšta. LB vadovas aiškino, kad Lietuvoje maisto kainos kilo apie 36 proc., o visoje euro zonoje jos taip pat auga įspūdingu tempu – 15 proc.
Be to, pastebi jis, 5,2 proc. siekia grynoji infliacija (infliacijos įvertis, neįskaičius energijos ir maisto kainų), į kurią esą šiuo metu ir turėtų orientuotis euro zonos pinigų politikos formuotojai. G. Šimkus dėstė, kad energijai neimlių pramonės prekių infliacija siekia beveik 7 proc., paslaugų – 4,2 proc.
Lietuvoje grynoji infliacija, LB skaičiavimais, sudaro apie 12 proc.
„Tie labiau stabilūs infliacijos faktoriai gerokai viršija vidutiniu laikotarpiu siekiamą infliacijos tikslą (2 proc. – ELTA). (...) Su grynąja infliacija nemanau, kad dar esame jau praėję piką“, – sakė G. Šimkus.
Pastebi euro zonos ekonomikos silpnumą
G. Šimkus pažymėjo, kad euro zonos ekonomika 2022 m. buvo aktyvesnė nei tikėtasi (augo 0,1 proc.). Vis dėlto, pasak jo, ekonominė eurą įsivedusių šalių aplinka šiuo metu yra „gerokai silpnesnė“, nei 2022 m. viduryje.
„Tas silpnumas bus matomas ir ateityje“, – teigė G. Šimkus.
LB vadovo teigimu, ekonomikos lėtėjimą gali lemti susilpnėjusi pasaulio ekonomikos aplinka, besitęsianti plataus masto Rusijos invazija Ukrainoje.
„Tai paskatino itin sparčią infliaciją, kerta perkamąją galią, griežtinamos finansavimo sąlygos, padidinamos palūkanos. Ir tai skverbiasi į ekonomiką per slopinantį poveikį, kuris pasireiškia per vartojimą“, – kalbėjo G. Šimkus.
Vis tik, jo teigimu, reikia matyti ir teigiamas tendencijas – atsistatančias pramonės tiekimo grandines, kritusias dujų kainas, stiprų paslaugų sektoriaus atsigavimą bei žemą nedarbo lygį visoje euro zonoje.
„Iš pinigų politikos perspektyvos yra labai svarbu, kad matome (...) darbo užmokesčio augimo akceleraciją“, – pridūrė Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas.
