Nors Lietuvoje 2022 metais mirė 15,5 proc. mažiau žmonių nei 2021-aisiais, šalies laidotuvių namai tikino sumažėjusio klientų skaičiaus nepajutę – kai kur šis skaičius net augo.
Prašmatnumas už 3 tūkst. eurų
Kaune ir Šiauliuose laidojimo namus turinčios įmonės „Tylos namai“ atstovas Tomas tikino pastebėjęs, kad pastaruoju metu pamažu keičiasi laidojimo tradicijos. Dabar žmonės nori trumpesnio atsisveikinimo su artimuoju, šarvojimas dažniausiai nebetrunka keleto dienų.
„Žmonės anksčiau šarvodavo trims paroms, o dabar pašarvoja, tarkime, pusdieniui. Taip būna gan dažnai. Tai lemia laiko trūkumas ir žmonių užimtumas – darbai žmonių neišleidžia visam savaitgaliui. Tradicijas pakoregavo ir koronavirusas“, – portalui lrytas.lt pasakojo laidojimo namų atstovas.
Tačiau, nors šarvojimo laikas ir sutrumpėjo, kaina nesumažėjo visai. Anaiptol. Vidurkis siekia 1700–1800 eurų. Sumą sudaro įvairios prekės ir paslaugos, pavyzdžiui, rožančiai, žvakės, gėlės, pervežimo paslaugos, katafalkai, salės nuoma, dokumentų tvarkymas.
„Į kainą įeina visos reikiamos laidojimo paslaugos, jų yra aibė, ir pačios prekės. Aišku, tai priklauso ir nuo to, kokias prekes žmonės perka. Didžiąją kainą sudaro pats karstas – jis nėra pigus, o dar šią dieną pakilo jų kainos, nes brango mediena, elektra. Karstų kaina svyruoja nuo 350 iki 900 eurų“, – vardijo pašnekovas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad ne visiems tokios kainos pasirodo brangios – atsiranda ir norinčių prabangesnės ceremonijos. Tokia kainuoja apie 3000 eurų.
„3000 eurų būna labai retai, bet būna. Tą prabangą gali pažymėti per gėles, paslaugas, o katafalkas juk vis tiek tas pats veža. Tad norintiems pabrėžti prabangą galima daugiau pasiūlyti iš serviso pusės, kad pasijustų komfortas“, – kalbėjo Tomas.
Pigiausios laidotuvės „Tylos namuose“ kainavo 610 eurų, bet pabrėžiama, kad tokie atvejai – vienetiniai.
„Per dvejus metus taip būna vieną kartą. O šiaip pigiai pasilaidoti galima už 1200 eurų, viskas būna labai suspaustai. Noriu pasakyti, kad tai – tik mūsų įmonės paslaugų sumos. Būna, kad žmonės papildomai užsisako giesmininkų, gedulingų pietų“, – tvirtino jis.
„Tylos namų“ atstovas tvirtino, kad laidotuvių kaina, lyginant su praėjusiais metais, pakilo. Tą lėmė infliacija.
„Visos įmonės brangino nevienodai. Pabranginome ir mes, bet mes tą dalyką darėme ne iš karto, tik paskutiniu momentu. Pabrango transportas, tiekėjai pabrangino kainas, mediena pabrango, tad mes nelabai turėjome iš ko rinktis. Sunku pasakyti, ar kainos kils toliau. Aš įsivaizduoju, kad čia gali būti ne pabaiga. Nenoriu prognozuoti blogiausio, bet bijau, kad tai – ateities klausimas. Bet aš kalbu apie tiekėjus“, – šnekėjo Tomas.
Jis pridūrė, kad kol kas tokios kainos klientų negąsdina. Pigesnes paslaugas žmonės dažnai renkasi ne taupymo, o patogumo sumetimais.
„Tarkime, kai kurie žmonės daro daug ką patys, nuo to keičiasi ir kaina. Būna, kad žmonės kremuoja ir tą urną pasilaiko kurį laiką namuose. O paskui pasilaidoja patys – tada atkrenta salės, urnos nešimo, katafalko, papuošimų kaina. Kaina išeina ženkliai mažesnė.
Bet tokie dalykai daromi tikrai ne siekiant sutaupyti pinigų – tiesiog dėl savo patogumo. Būna, kad žmonės iš salės vežasi su savo mašina, čia irgi jų noras, o ne taupymo sumetimai“, – tikino laidojimo namų atstovas.
Kainos gali dar kilti
Vilniaus laidojimo namų „Lakrima“ direktorė Vilija Mickutė-Šimėnė tikino irgi pastebėjusi pasikeitusias tradicijas.
„Pandemijos metais Lietuvoje išpopuliarėjo mirusiųjų kūnų kremavimas. Tam įtakos turėjo ir naujų krematoriumų atsiradimas Lietuvoje. Artimieji vis dažniau renkasi šią paslaugą. Be to, jaunesni žmonės nebenori laikytis laidojimo tradicijų, nori paprastesnių, minimalesnių laidotuvių“, – pasakojo ji.
Užsakius „Lakrimos“ paslaugas, palaidoti artimąjį kainuotų 1500–3000 eurų. Ši kaina pabrango pakilus kurui, medienai, elektrai.
„Į kainą įeina kūno paruošimas, duobės iškasimas, transportas į kapines, salės nuoma, karstas, laikinas paminklas, drabužiai. Mes orientuojamės į vidutines pajamas turintį klientą, labai prabangių laidotuvių neorganizuojame. Prabangesnių laidotuvių kaina priklauso nuo karstų, gėlių kompozicijų, drabužių, urnų kainų, smuikininko, giesmininkų ir kitų papildomų paslaugų“, – aiškino „Lakrimos“ direktorė.
Ji pridūrė, kad nežinia, ar kainos dar kils – tai priklauso nuo ekonominės situacijos šalyje. Pabrangusios laidotuvės paveikė ir klientus, jie bando taupyti.
„Užsako mažiau gėlių, renkasi pigesnius karstus, trumpina šarvojimo laiką arba išvis jo atsisako“, – kalbėjo V.Mickutė-Šimėnė.
Nebenori pompastikos
Kaune esančiuose „Rekviem“ atsisveikinimo namuose šių metų gruodį surengta beveik 50 proc. daugiau atsisveikinimų, nors praėjusiais metais tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste mirtingumas buvo sumažėjęs.
„Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė pasakojo, kad kainos buvo pakeltos ir čia. Tą lėmė bendra situacija rinkoje – infliacija, brangstančios žaliavos, energija. Dėl to tiekėjai kėlė urnų, drabužių, karstų kainas. Tai skatino taupyti ir klientus.
„Jeigu yra norima sutaupyti, tuomet yra renkamas pigesnis karstas arba urna, salėje atsisveikinama trumpiau, dažnais tokiais atvejais klientai atsineša patys velionio drabužius“, – portalui lrytas.lt sakė K.Jancevičiūtė.
Anot jos, šiemet „Rekviem“ atsisveikinimo ceremonijų kainos neturėtų smarkiai šauti į viršų, jei tik tiekėjai nebekels savo prekių ir paslaugų kainos.
Iš praktikos matome, kad dažniausiai artimieji renkasi viduriuką – suasmenintas, tačiau jaukias, ne pompastiškas laidotuves. Vidutiniškai mūsų klientai joms skiria 1656 eurus“, – tikino K.Jancevičiūtė.
Nors mirtingumas Lietuvoje ir sumažėjo, daugiau užsakymų pastaruoju metu susilaukė ir UAB „Laidojimo paslaugų centras“. Komunikacijos specialistės Vilmos Budėnienės manymu, taip yra dėl to, jog bendrovė turi devynis padalinius prie pat miesto bažnyčių ar jų cokoliniuose aukštuose: Jeruzalės, Antakalnio, Viršuliškių, Pilaitės, Naujosios Vilnios, Grigiškių, Ignalinos ir Pabradės.
„Tikintiems žmonėms tai labai patogu, nes į Šv. Mišias už velionį galima nueiti pėstute. Ir laidojimo reikmenų parduotuvė, ir šarvojimo salės, ir bažnyčia – viskas vienoje vietoje. Esant skubos laikotarpiui ir parkavimo stygiui Vilniuje – tai tikrai patogu“, – pridūrė V.Budėnienė.
„Laidojimo paslaugų centro“ komunikacijos specialistė pasakojo, kad šiuo metu žmonės kaip tik grįžta prie tradicinių laidotuvių.
„Laidotuvės yra labai įvairios. Pandemijos metu buvo šarvojama trumpai, laidojama greitai, dabar matome tendenciją, kad žmonės grįžta prie ilgesnio atsisveikinimo. Vis dažnesnės dviejų ir net trijų parų atsisveikinimo ceremonijos. Žmonės grįžta prie tradicijų, pajunta, kad vis dėlto yra svarbu atsisveikinti ir su kūnu, o ne tik su pelenais urnoje“, – pabrėžė V.Budėnienė.
Vis dažniau artimieji nori ramių ir sklandžių palydėtuvių, nori visą savo laiką skirti prisiminimams, gedėjimui ar pabendravimui su atvykusiais palaikyti. Įmonė pasirūpina viskuo, ko reikia laidotuvėms organizuoti.
„Tai ir gėlės, apranga, žvakės, nuotraukų albumai poilsio kambarėlyje, videofilmai šarvojimo salėse, skaidrės, parodančios, koks buvo velionis, kokie žmonės jį supo, koks jo nueitas kelias, atlikti darbai, o gal – išpuoselėti sodai, užauginti vaikai, parašytos knygos, pasakytos frazės. Negailima lėšų karsto ar urnos papuošimams, žvakėms, nes tradiciškai galvojama, kad velionio siela turi būti palydėta šviesos, meilės ir maldų“, – sakė V.Budėnienė.
Vis labiau populiarėja ir aukoms skirta dėžutė šarvojimo salės prieigose. Auka skiriama laidotuvių išlaidoms padengti ar neįgyvendintai velionio svajonei išpildyti.
„Žmonėms tampa labai svarbi kokybė, galimybės, geriausias rezultatas ir kuo mažiau rūpesčių. Taigi svarbu ne tik aukščiausio lygio aptarnavimas, paslaugų, prekių gausa ir pasirinkimas, bet ir šarvojimo salių administratorių bendravimo etiketas, solidi jų, visos palydos ir duobkasių išvaizda, apranga, automobiliai, kuriais vežamas velionis, artimieji ir gėlės, gėlių išdėstymas salėje ir kapo papuošimas“, – tikino specialistė.
Norai dažnai priklauso ne tik nuo vertybių, tradicijų, bet ir nuo finansinių galimybių.
„Vieni iš paskutiniųjų stengiasi, kiti turi santaupų prabangioms laidotuvėms, treti palydi kukliai“, – tikino V.Budėnienė.
Tačiau ji mitu laikė pasakymus, kad laidotuvės yra labai brangios. Anot jos, palaidoti galima ir už 700 eurų. Vis dėlto vidutiniškai laidotuvės kainuoja 2–3 tūkst. eurų.
„Tai priklauso ne nuo laidojimo paslaugų teikėjų, o nuo žmonių finansinių galimybių, kokį karstą ar urną parenka ir t. t. Karstų kainos – nuo 300 eurų iki 1500 eurų ir daugiau. Tai priklauso nuo medienos, pagaminimo būdo, papuošimo detalių“, – pabrėžė pašnekovė.
Laidotuvių kaina susideda iš karsto kainos, urnos, drabužių, transporto, kūno paruošimo, duobės iškasimo, šarvojimo salės, kryžiaus su vardu, pavarde, gimimo ir mirties metais, paslaugų, palydos, gėlių, papuošimų, žvakių, giesmininkų, portreto.
„Laidojimo kainos yra pabrangusios 10–15 proc. Brango juk viskas: žaliavos, gamyba, energetiniai ištekliai, kuras“, – pripažino V.Budėnienė.
Siūlo kreiptis dėl paramos
Mirus žmogui jo artimieji ar įmonės gali pretenduoti į įvairias išmokas. Vienkartinė finansinė parama skiriama faktiškai mirusįjį palaidojusiam asmeniui arba įmonei, o „Sodros“ išmokos, kurios nebuvo išmokėtos mirusiajam, išmokamos paveldėtojams, rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Norint gauti vienkartinę 392 eurų laidojimo pašalpą, laidojantis asmuo turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba ten, kur savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs mirusysis asmuo. Jeigu mirusiojo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota – pagal paskutinę buvusią jo gyvenamąją vietą.
Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo – tiek fizinis, tiek juridinis, kuris organizuoja laidotuves – turi kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.
