„Darbinė hipotezė yra tokia, kad Lietuvoje kainos augo ne tik dėl pasiūlos pusės problemų ir dėl žaliavų bei energijos kainų šoko, bet ir dėl to, kad buvo stipri paklausa“, – sakė G.Šimkus.
„Būtent stiprios paklausos aplinkybė leido perkelti kainų padidėjimą į galutines prekių ir paslaugų kainas“, – akcentavo jis.
LB vadovas pažymėjo, kad tokia situacija buvo naudinga daugeliui maisto produktų tiekimo grandinės dalyvių.
„Naudą turėjo visa prekybos grandinė, pradedant maisto produktų žaliavų gamintojais, tarpinių maisto produktų gamintojais arba maisto produktų gamintojais bei pardavėjais“, – kalbėjo G.Šimkus.
Centrinio banko valdybos pirmininkas pažymėjo, jog detali maisto prekių kainų kaitos analizė bus pristatyta valstybės institucijoms ir viešai vasario viduryje.
„Detales ištyrėme išsamiai. Realiai ištirta ne vienu metodu, lyginti kainų pokyčiai su savikainos pokyčiais. Kolegos padarė tikrai rimtą tyrimą“, – atskleidė G.Šimkus.
Sausio pradžioje LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas naujienų agentūrai „Elta“ komentavo, kad nors centrinis šalies bankas kainų stebėseną vykdo nuolat, sausio mėnesį kainų pokyčiai bus stebimi akyliau.
Tuomet jis aiškino, kad detalioje maisto kainų raidos analizėje bus siekiama pateikti ekonominį maisto prekių grupių kainų pokyčio įvertinimą: „Dėl ko jos kilo labiausiai, kokia dalimi jų kaitą galime paaiškinti pasitelkdami istorinius sąryšius tarp šių kainų ir jų veiksnių ir pan.“
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad LB atliktas išsamesnis tyrimas, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje, būtų naudingas.
Ištirti, ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai, dar praėjusių metų pabaigoje ragino parlamento opozicija.
Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbė, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarė 18,9 proc. ir kartu su fiksuota Latvijoje ir Estijoje buvo viena didžiausių ES.
Statistikų skaičiavimais, per metus maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos išaugos apie 35 proc.
Tuo metu sausį, agentūros duomenimis, maisto produktų, pieno ir jo produktų bei kiaušinių kainos kilo 40,9 proc., duonos ir grūdų produktų – 38,6 proc., kavos, arbatos ir kakavos – 36,1 proc., cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų – 34,2 proc.
