Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad kainos kilo ne tik Lietuvoje, tačiau Lietuva – antroje vietoje pagal maisto produktų kainų augimą Europoje.
„Mus lenkia tik vengrai. Man norisi gauti labai aiškius atsakymus, kodėl mes esame nors ir ne pirmūnai, bet vis tiek garbingoje antroje vietoje. Kainos kyla visame pasaulyje, taip yra ir dėl energetinės krizės, ir dėl pandemijos įtakos, ir dėl karo Ukrainoje. Bet aš noriu pasižiūrėti, ar pas mus rinkoje tikrai pakankama konkurencija, ne per didelė koncentracija, ar nėra per daug kokių nors biurokratinių užtvarų, kokia gamintojų, ūkininkų situacija“, – vardijo R.Budbergytė.
Ji pabrėžė, kad kol kas neturi informacijos, kad Lietuvos rinka būtų kaip nors iškreipta.
„Informaciją turėtų turėti Konkurencijos tarnyba, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Aš viešai skaičiau, kad Konkurencijos tarnybos vadovas pareiškė, jog šiais metais vienas jų prioritetų yra tyrimas mažmeninės prekybos sektoriuje.
Aš džiaugiuosi tuo, kas jau yra pasiekta. Mes turime objektyviai pamatyti, kur kainos nusėda. Konkurencijos tarnyba turi pamatyti, kas darosi sektoriuose. Manau, kad jie gali padaryti tyrimą ir mes pamatysime, kad stambiųjų prekybos tinklų koncentracija galbūt yra didoka ir mūsų smulkusis, vidutinis verslas yra nublokštas“, – svarstė R.Budbergytė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas nesutiko, kad kainų kilimo priežastis reiktų aiškintis tyrimu.
„Džiaugiuosi, kad kolegos bando įvairiais būdais spręsti kainų kilimo klausimus, bet mano asmeninio palaikymo tai tikrai nesulauktų, manau, kad ir kiti liberalai balsuotų kitaip. Pasakysiu, kodėl.
Visų pirma, kodėl kyla kainos? Pandemijos metu pas žmones susikaupė nemažai pinigų, į ekonomiką buvo įlietos ne tik Lietuvoje esančios lėšos, bet ir iš Europos Sąjungos. Tuomet nutiko infliacija. Tada prasidėjo karas Ukrainoje, prisidėjo energetinių kainų kilimas ir infliacija dar padidėjo, brango viskas“, – aiškino A.Bagdonas.
Be to, pabrėžė jis, nors kainos Lietuvoje augo, bet didėjo ir gyventojų atlyginimai.
„Lietuva yra ta šalis, kurioje atlyginimai didėja nuolatos daugiausiai. Vidutinis darbo užmokestis – daugiau kaip 1500 eurų, minimali alga – šiemet jau 840 eurų. O jeigu žiūrėtume iš verslo perspektyvos, matau, kaip didmenininkai vienas kainas teigia didiesiems prekybos tinklams, kitokias – mažiesiems verslininkams. Tai nedžiugina. Tačiau jei mes kalbėsime apie tai, ar kainos yra sutartos, manau, ne. Prekybos centruose yra ir brangesnių prekių, ir pigesnių“, – komentavo A.Bagdonas.
Tačiau R.Budbergytės teigimu, norint teigti, jog susitarimo tarp didžiųjų prekybos tinklų nėra, reikia atlikti tyrimą.
„Noriu, kad būtų atliktas tyrimas, ištirtas sektorius. Ar paslaptis, kad pas mus stambieji tinklai yra tvirtai įsitvirtinę rinkoje, o smulkusis verslas, jei ne diskriminuojamas, tai jam nesudarytos tokios pačios geros sąlygos gauti produkciją geresnėmis kainomis. Yra tiek padidėjusi turtinė nelygybė“, – tikino ji.
Be to, pridūrė ji, ir gyventojų atlyginimai neaugo tiek, kiek norėtųsi, jog būtų pralenkta infliacija.
„Ką daro tas sluoksnis, kuris yra ne socialiai remtini žmonės, kurie turi taip brangiai mokėti už maisto produktus? Kodėl dabar staiga kalbama apie tai, kad per du tris mėnesius mažmeninėje prekyboje prasidės kainų kritimas? Nes visi konkuruos dėl vartotojo“, – šnekėjo socialdemokratė.
Tokiems teiginiams nepritarė A.Bagdonas.
„Tačiau pajamos didėja nuosekliai. Prieš įsivedant eurą, minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 1000 litų – net nesiekė 300 eurų, o praėjus septyneriems metams mes turime 840 eurų. Tai reiškia, kad nuosekliai kiekviena valdžia stengiasi didinti žmonių pajamas. Jau geriau gyvenkime didesnių pajamų šalyje su aukštesnėmis kainomis“, – tikino jis.
Todėl, A.Bagdono nuomone, kainų tyrimas nepakeis rezultato. Jam antrino ir finansų analitikas Marius Dubnikovas. Jis pabrėžė, kad kainos Lietuvoje jau ėmė kristi.
„Labai ženkliai krito kuro kainos, dujos rinkose pigo nuo penkių iki septynių kartų, elektra taip pat atpigs. Aš tik noriu pasakyti vieną dalyką. Tyrimai yra gerai, bet kartais mes tą žodį vartojame labai keistai, lyg kažkas bus kaltas. Tyrimo rezultatas turi būti tas, kad mes tiesiog matysime, ar kažkas uždirba, ar neuždirba, kas daugiau, kas mažiau“, – sakė M.Dubnikovas.
R.Budbergytė sutiko, kad kaltų ieškojimas nebūtinai yra tyrimo esmė. Atlikus tyrimą ir paaiškinus, kodėl taip pakilo kainos, nurimtų ir visuomenė, ir valdantieji, kadangi žinotų, ar niekas jų neapgaudinėja.
„Aš noriu tyrimo, kad mes objektyviai matytume, kur kas nusėdęs. Reikia būti informuotiems apie tai, kas vyksta, kas darosi. Pas mus nėra pakankamai konkurencijos, tai akivaizdu“, – pabrėžė moteris.
Tačiau jai prieštaravo A.Bagonas. Jo nuomone, gyventojai kartu su tyrimu tikėtųsi, jog kainų kilimo situacija pasikeis.
„Dažniausiai tokie tyrimai baigiasi niekuo. Sakyčiau, kad tokiu atveju reikia ne tyrimo, o nuolatinės stebėsenos. Manau, kad nuolat renkant tokius duomenis, matytume tuos rezultatus. O dabar žmonės tikisi, kad kažkas bus kaltas ir kažkas pasikeis. Tačiau šiuo atveju, manau, jokio pažeidimo nebus nustatyta, nes turi būti aiškiai argumentuota, kad rinkoje veikiantys didieji žaidėjai turi susitarimus tarpusavyje ir palaiko dideles kainas. Aš to nepastebiu“, – tikino A.Bagdonas.
„Manau, kad kiekviena grandis uždirba tam tikrą procentą ir prekybininkai nėra ta grandis, kuri uždirba daugiausia, kalbant apie maisto produktus: pieną, duoną. Visi pasiskirsto. Maksimalus antkainis pienui, duonai, varškės produktams yra nuno 5 iki 10 proc.“, – pridūrė jis.
Vis dėlto R.Budbergytė tikino vis tiek norinti tyrimo, esą tik tuomet bus galima įvardyti objektyvius skaičius.
