„Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, (...) turi būti toks produktas prieinamas“, – antradienį susitikime su Darbo partijos frakcija Seime teigė G. Šimkus.
LB skaičiavimais, apie 90 proc. visų Lietuvos paskolų suteiktos su kintama palūkanų norma, susieta su tarpbankinėmis palūkanų normomis „Euribor“. 2022 m. gruodį ji siekė 4,3 proc. ir buvo aukščiausia visoje euro zonoje.
„Iš tikrųjų ketiname atrišti šį Gordijaus mazgą. Apklausėme bankus (...), vyko darbai mūsų pusėje, išsiaiškinome priežastis, kaip tą situaciją mato bankai, kaip yra įkainojami fiksuoti instrumentai. Parengsime siūlymus, bet siūlymai greičiausiai reikalauja tam tikrų įstatyminių pakeitimų. Kad fiksuotų palūkanų produktas taptų pasiūlymo dalimi“, – kalbėjo G. Šimkus.
„Manau, kad reikia daryti. Šį pavasarį, tikiuosi, kad mums pavyktų pateikti siūlymus“, – akcentavo LB vadovas.
G. Šimkus kartu pažymėjo, jog prieš pristatant pasiūlymus Seime, jie dar turėtų būti aptarti su Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis.
Anot jo, Centrinio banko rengiamos pataisos nebūtų pirmas mėginimas Lietuvoje populiarinti paskolas fiksuotomis palūkanų normomis. Vis dėlto, pastebi G. Šimkus, jos netapo paklausios, kadangi ilgą laiką tarpbankinės palūkanų normos buvo neigiamos.
„Pripažinkime, kad iš tikrųjų žmonės Lietuvoje ieško pigesnio produkto. Ir 10 metų vyravo neigiamos palūkanų normos, jos nekito, natūraliai susiklostė žmogui poreikis imti (paskolą kintamomis palūkanų normomis – ELTA) arba tikėtis, kad taip neatsitiks (palūkanų normos nepradės augti – ELTA)“, – teigė G. Šimkus.
„Daliai žmonių, kurie paėmė paskolą 2015 m., palūkanų normų pakėlimas atrodo kaip tam tikras neįprastas dalykas, nors tai visiškai įprasta dinamika finansų rinkose“, – aiškino jis.
Pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, bankas nuo 2015 m. taiko paskolų įmokos ir pajamų „stress“ testą, kurį naudojant įsitikinama, ar gyventojams, sumokėjus paskolos įmoką liks pakankamai pajamų.
„Kad žmogus pasiėmęs paskolą ir su 5 proc. palūkanų norma vis dar gebėtų grąžinti įmoką ir jam liktų bent 50 proc. pajamų. Kryptingai reagavome būtent į tą situaciją, kai palūkanos mažos ir jos pakiltų. Užtikriname, kad imdamas paskolą, žmogus atlaikytų tą testą“, – Darbo partijos frakcijos parlamentarams pažymėjo J. Markevičius.
Anksčiau G. Šimkus yra minėjęs, kad galimybių gauti paskolą fiksuotomis palūkanomis Lietuvoje yra nedaug galimybių, be to, pasak jo, tai „tikrai brangus instrumentas“.
Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pranešė bazines palūkanų normas padidinęs 0,5 proc. Dabar trys pagrindinės normos nustatytos 2,5–3,25 proc. intervale.
