Įsigaliojus Rusijos degalų embargui kyla klausimas: ar tikrai iš kitur perkami naftos produktai nebus rusiški? Indija didino naftos importą iš Rusijos

Europos Sąjungos (ES) draudimas eksportuoti rusiškos naftos produktus įsigaliojo vasario 5 d. ir tikimasi, kad tai suduos stiprų smūgį Rusijai. Srautai turės persiskirstyti ir ES greičiausiai daugiau naftos produktų ims importuoti iš Kinijos ar Indijos. Tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad Indija žaliavinę naftą maža kaina perka būtent iš Rusijos, tada naftą perdirba ir produktus parduoda pasaulinės rinkos kainomis.

ES draudimas eksportuoti rusiškos naftos produktus įsigaliojo vasario 5 d.<br>V.Skaraičio nuotr.
ES draudimas eksportuoti rusiškos naftos produktus įsigaliojo vasario 5 d.<br>V.Skaraičio nuotr.
ES draudimas eksportuoti rusiškos naftos produktus įsigaliojo vasario 5 d.<br>cang hai/Pexels nuotr
ES draudimas eksportuoti rusiškos naftos produktus įsigaliojo vasario 5 d.<br>cang hai/Pexels nuotr
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 12, 2023, 1:05 PM

Ankstesnės sankcijos taip stipriai nesuveikė

Embargas įsigaliojo praėjus lygiai dviem mėnesiams po to, kai Vakarai ėmėsi svarbaus žingsnio – apriboti Rusijos pajamas, gaunamas iš iškastinio kuro eksporto, kuriomis finansuojamas Rusijos karas.

Politinių rizikų konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikai spėjo, kad šis ES draudimas „tikriausiai turės didesnį trikdantį poveikį nei ankstesnės ES sankcijos žaliavinės naftos importui“.

Mat, pavyzdžiui, anksčiau buvo įvestas draudimas ES importuoti rusišką žaliavinę naftą, gabenamą jūra. Tačiau Rusija ėmė kurti šešėlinį laivyną, tokią taktiką jau seniai naudoja Iranas, Venesuela.

Dauguma šešėlinio laivyno laivų, kurie seni, dalis jau buvo laikomi metalo laužu, priklauso ofšorinėms bendrovėms šalyse, kuriose galioja švelnesnės laivybos taisyklės, pavyzdžiui, Panamoje, Liberijoje ir Maršalo salose, sako Niujorke įsikūrusios „Karatzas Marine Advisors“, laivybos finansavimo konsultacinės įmonės, generalinis direktorius Basilis Karatzas.

„Laivas gali pakeisti savo pavadinimą. Pervežimo metu gali pakeisti ir savininką. Taigi laivas viename uoste gali būti su vienu pavadinimu, o kitas uostas bus pasiektas tuo pačiu laivu, tik jau kitu pavadinimu ir savininku“, – sakė jis.

Be to, energetikos analitikai skeptiškai vertino G-7 šalių kainų ribojimo poveikį Rusijos naftai, ypač dėl to, kad Maskvai didžiąją dalį savo krovinių, gabentų jūra į Europą, pavyko nukreipti į Kiniją, Indiją ir Turkiją.

ES buvo raginusi Indiją ir Kiniją taip pat pritarti rusiškos naftos kainų ribojimui. Nepaisant to, Indijos naftos importas gruodį šoktelėjo iki penkių mėnesių rekordo. Indija aktyviai didino rusiškos naftos pirkimą, o Kinija sausį tapo antra didžiausia „Urals“ pirkėja.

Rusijai bus sunkiau, Europa importuos iš Indijos

„Economist Intelligence Unit“ analitikas Matthew Sherwoodas aiškino, kad naujasis embargas atneš pokyčių. Tikėtina, kad persiskirstys srautai – Maskva daugiau naftos barelių siųs į Kiniją, Indiją, Artimuosius Rytus, Afriką, o Europa didins importą iš Indijos, Kinijos, Artimųjų Rytų ir JAV.

Dėl to greičiausiai padidės transportavimo sąnaudos, tai turės įtakos naftos produktų kainai. Tačiau verta atkreipti dėmesį tai, kad Indija didino naftos importą iš Rusijos, taigi ar naftos produktai, perkami iš Indijos, nėra iš dalies rusiški?

„Po du mėnesius trukusio ES embargo sankcijų poveikis Rusijos žaliavinės naftos eksportui nebuvo toks pražūtingas, koks buvo prognozuotas“, – teigė Stephenas Brennockas, „PVM Oil Associates“ vyresnysis analitikas Londone.

„Tačiau toks pat likimas negali laukti rafinuotų naftos produktų, – pridūrė jis. – Kinija ir Indija, turėdamos didelius naftos perdirbimo pajėgumus, buvo Rusijos naftos eksporto gelbėjimosi ratas. Tačiau tai taip pat reiškia, kad jos toliau importuos ir naudos pigią rusišką žaliavinę naftą, perdirbs ją šalies viduje, užuot pirkusios rafinuotus naftos produktus.“

Atsižvelgdami į kainos aspektą ir laivybą, „Eurasia Group“ analitikai mano, kad naftos produktų draudimas gali turėti didesnį poveikį rinkoms nei ankstesnis rusiškos žaliavinės naftos embargas.

Manoma, kad Rusijos naftos produktų gabenimas jūra yra sudėtingesnis, nes tanklaiviai turi būti kruopščiai išvalyti, kai gabenami skirtingi produktai, pavyzdžiui, prieš tai benzinas, o po to – tepalai. Be to, tam reikia daugiau laivų nei žaliavinei naftai, nes degalų tanklaiviai yra mažesni nei žaliavinės naftos tanklaiviai.

„Dėl to kils logistinių sunkumų ir padidės transportavimo sąnaudos, jei Rusija sieks nukreipti produktų srautus į Aziją, kaip tai padarė su žaliavine nafta“, – teigė „Eurasia Group“ analitikai.

Benzinas ir dyzelinas neturėtų pigti

„Saxo Bank“ žaliavų strategijos vadovas Ole Hansenas taip pat mano, kad Rusijai gali būti sunku parduoti dyzeliną kitiems pirkėjams, nes pagrindiniai klientai Azijoje yra labiau suinteresuoti aprūpinti savo naftos perdirbimo gamyklas atpigusia rusiška nafta, kuri vėliau gali būti perdirbta į degalus, parduodamus pasaulio rinkose esama kaina.

O benzino ir ypač dyzelino kaina rinkose, tikėtina, nemažės. Anot O.Hanseno, dėl sumenkusios pasiūlos kainos turėtų išlikti aukštesnės.

Jo manymu, dyzelino tiekimas į Europą iš JAV ir Artimųjų Rytų galėtų kompensuoti dalį trūkstamų barelių iš Rusijos, „tačiau, tikėtina, kad jų trūks“.

Parengta pagal CNBC, NPR.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.