Tai 500 mlrd. dolerių vertės pramonė, kurios vertė iki 2030 m. turėtų padvigubėti. Kuri kontroliuos tiekimo grandines, painų įmonių ir šalių, gaminančių mikroschemas, tinklą, ta turės neprilygstamos supervalstybės titulą.
O to nori, tiek Kinija, tiek JAV, todėl abi šalys akivaizdžiai dalyvauja ginklavimosi varžybose Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, sako Chrisas Milleris, knygos „Chip Wars“ autorius ir Tuftso universiteto docentas.
Jis priduria, kad šios lenktynės nėra vien tik lenktynės: „Tai vyksta tiek tradicinėse srityse, pavyzdžiui, lyginamasi laivų ar pagamintų raketų skaičiumi, tiek kalbant apie dirbtinio intelekto algoritmų, kurie gali būti naudojami karinėse sistemose, kokybę.“
Šis lustų karas keičia pasaulio ekonomiką.
Mikroschemų gamintojai
Puslaidininkių gamyba yra sudėtinga, specializuota ir glaudžiai susijusi su daug šalių. Pavyzdžiui, „iPhone“ turi lustus, kurie suprojektuoti JAV, pagaminti Taivane, Japonijoje arba Pietų Korėjoje, o vėliau surinkti Kinijoje. Dabar Indija daug investuoja į šią pramonę, tad ateityje šioje grandinėje taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį.
Puslaidininkiai buvo išrasti JAV, tačiau ilgainiui Rytų Azija tapo jų gamybos centru, daugiausia dėl vyriausybių paskatų, įskaitant subsidijas.
Dabar vyksta lenktynės, kas pagamins geriausius ir efektyviausius lustus, ir kuo mažesnius, tuo geriau. Iššūkis yra toks: kiek tranzistorių – mažyčių elektros jungiklių, galinčių įjungti arba išjungti srovę – galima sutalpinti į mažiausią plokštelės gabalėlį?
„Puslaidininkių pramonėje tai vadinama Moore'o dėsniu, tai reiškia iš esmės padvigubinti tranzistorių tankį per tam tikrą laiką, o tai sunkiai pasiekiamas tikslas.
Bet dėl to mūsų telefonai tampa greitesni, nuotraukų archyvai – didesni, namų prietaisai – išmanesni, socialinių tinklų turinys – turtingesnis“, – sakė „Bain & Company“ partnerė Jue Wang.
Tai pasiekti nelengva net geriausiems lustų gamintojams. 2022 m. viduryje „Samsung“ tapo pirmąja bendrove, pradėjusia masiškai gaminti trijų nanometrų lustus. Jie siauresni nei žmogaus plaukas, kuris yra apie 50–100 000 nanometrų dydžio. Vėliau tais pačiais metais ja pasekė ir Taivano puslaidininkių gamybos bendrovė (TSMC) – didžiausia pasaulyje lustų gamintoja ir pagrindinė „Apple“ tiekėja.
Šiuo metu didžioji dalis pasaulio lustų gaminami Taivane, o Kinija pretenduoja į šią teritoriją.
Pekinas mikroschemų gamybą taip pat paskelbė nacionaliniu prioritetu ir aktyviai investuoja į superkompiuterius, dirbtinį intelektą. Pasak Ch.Millerio, Pekinas dar toli gražu nėra pasaulio lyderis, tačiau per pastarąjį dešimtmetį sparčiai vejasi pirmaujančius ir ypač lustų srityje.
„Istoriškai susiklostė taip, kad kai tik galingos šalys turi pažangių technologijų, jos jas panaudoja žvalgybos ir karinėse srityse“, – pridūrė jis. O būtent tai kelia nerimą kitoms šalims.
Kaip JAV stabdo Kinijos pažangą?
Pernai spalį JAV įvedė griežtesnę kai kurių lustų, jų gamybos įrangos eksporto kontrolę, siekdama sustabdyti Kiniją nuo šios technologijos plėtojimo. Taip pat uždrausta JAV piliečiams ir nuolatiniams gyventojams remti lustų „kūrimą ar gamybą“ tam tikrose Kinijos gamyklose.
Šio plano sėkmė iš dalies priklauso nuo to, ar JAV pavyks įtikinti sąjungininkus įvesti panašius apribojimus savo vietos bendrovėms. Visgi atrodo, kad šios pastangos jau pasiteisino, nes 2023 m. pradžioje Japonija ir Nyderlandai sutiko prisijungti prie JAV bei apriboti Kinijos prieigą prie jų pažangios puslaidininkių įrangos.
Tai skaudžiai smogė Kinijai, nes ji importuoja techninę įrangą, kviečiasi talentus iš užsienio, kurie skatina jos besikuriančią lustų gamybos pramonę.
„Talentai šioje srityje yra labai svarbūs. Jei pažvelgtumėte į Kinijos puslaidininkių bendrovių vadovus, daugelis jų turi JAV pasus, yra mokęsi JAV ir turi žaliąsias korteles. Taigi tai tikrai didelė Kinijos problema“, – sakė politikos tyrimų bendrovės „Trivium China“ analitikas Linghao Bao.
Nors nuostolių patiria ir kita pusė. Nyderlandų ASML neteks maždaug ketvirtadalio pajamų, kurias anksčiau gaudavo iš Kinijos. Tai vienintelė bendrovė, gaminanti pažangiausias litografijos mašinas – įrankius, kuriais gaminami pažangiausi lustai.
JAV žengė ir dar vieną žingsnį – nusprendė ne tik stabdyti Kiniją, bet ir vystyti šias technologijas savo šalyje. Rupgjūtį pasirašytas įstatymas, kuriuo numatyta skirti apie 50 mlrd. dolerių puslaidininkių gamybai remti. Tai suveikė. Didžiausi gamintojai jau paskelbė planus statyti naujas gamyklas JAV.
Europa taip pat prisijungė prie lenktynių, siekdama sumažinti gamybos koncentraciją Rytų Azijoje. Lapkritį Europos Sąjungos šalys susitarė dėl 43 mlrd. eurų vertės plano, skirto regiono puslaidininkių gamybai pagreitinti. Tikslas – iki 2030 m. padvigubinti gamybą ES ir pasiekti 20 proc. pasaulinės rinkos.
Kinijos žaidimas
JAV apribojimai smogia Kinijai ir jai tai skauda. Pranešta, kad dėl apribojimų „Apple“ atšaukė sandorį, kuriuo buvo numatyta pirkti atminties lustus iš vienos sėkmingiausių Kinijos lustų bendrovių „Yangtze Memory Technologies Corp“ (YMTC).
Ir Kinija nelabai gali suduoti atsaką. Prekių ar paslaugų atsiėmimas, eksporto kontrolės įvedimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos tuo metu, kai Kinijos ekonomika ir taip lėtėja.
Pekinas pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), tačiau sprendimas gali užtrukti ne vienerius metus.
Tuo metu ekspertai teigia, kad Kinija dvigubai didins investicijas ir paramą savo vidaus lustų gamybos pramonei.
„Sutelksime dėmesį į nacionalinius strateginius poreikius, sutelksime jėgas vykdyti vietinius, pirmaujančius mokslinius ir technologinius tyrimus, ryžtingai laimėsime kovą svarbiausių technologijų srityje“, – sakė prezidentas Xi Jinpingas spalį vykusiame Kinijos komunistų partijos 20-ajame suvažiavime.
Kas bus toliau?
Tikėtina, kad ir toliau matysime JAV pastangas išstumti Kiniją iš inovacijų srities bei Kinijos pastangas susikurti savo tiekimo grandines be JAV.
Ch.Milleris mano, kad tai iš dalies gali reikšti ekonomikos atskyrimą: vieni bus orientuoti į Kiniją, kiti – į likusį pasaulį.
Tai gali turėti rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai, nes rinkos dalyviai bus priversti rinktis.
Parengta pagal BBC, „The Washington Post“.
