Rusijos bankas paskutinį kartą palūkanų normas mažino rugsėjį. Vėliau ėmė laikytis „neutralaus“ kurso. Centrinis bankas kritiką atremia teigdamas, kad lėtesnė infliacija gali būti laikina, o ekonominė situacija yra pernelyg nestabili, kad būtų galima daryti kokias nors konkrečias prognozes.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Rusijos ekonomika 2023 m. gali augti 0,3 proc., 2024 m. – jau virš 2 proc. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ ekonomisto Mariaus Dubnikovo klausta, kaip jis vertina tokias prognozes?
Labai sunku tikėtis, kad ekonominis augimas bus: analitikai įvertino, kad užsikūrė karo pramonė. Tai reiškia, kad joje bus įdarbinta labai daug žmonių. Karo pramonė kompensuoja ekonominius praradimus, o tai duoda bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugį.
Šiek tiek abejočiau, kad tai bus labai teigiamas efektas – Rusija jau gruodį neteko didžiosios dalies pajamų iš dujų ir naftos.
– Kaip, jūsų nuomone, 2023 m. ir žiūrint į ilgesnę perspektyvą turėtų atrodyti Rusijos ekonomika?
– Ilgalaikis sankcijų efektas toks, kad visuomenė turėtų suvokti, jog ekonomika stoja. Greičiausiai tai turėtume pajusti.
Esminis klausimas: ar įmanoma 2023 m. pabaigti karą? Jei karas bent sustotų, jam pasibaigus ir nutrūkus užsakymams ginklams, ekonomika labai stipriai sulėtėtų. Tokiu atveju galėtume pamatyti visai kitokius skaičius.
Vos sustojus karui Rusijos ekonomika stabteltų labai stipriai.
Pasibaigus aktyviai karo fazei, ekonomika tikrai sulėtėtų, sankcijų atšaukimo greičiausiai nematysime – Vakarų pasaulis spaus Rusiją, kad ši pakeistų savo mąstymą. Mąstymo pakeitimas kainuos labai daug.
Manau, kad nei TVF, nei kas kitas absoliučiai nieko nežino – viskas statoma ant kortos, kuri vadinama „aktyvi karo stadija“.
– Kokią dalį prognozių lemia būtent karo pramonės likimas?
– Bandant įvertinti pateiktas prognozes, reikėtų matyti, kokios prielaidos darytos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad energetikos sektorius Rusijoje sudaro 35–40 proc. visų įplaukų į biudžetą, o jų nebelieka, tai yra ta dalis, kuri potencialiai gali išnykti. Žinoma, ji neišnyks visiškai: nors civilizuotas pasaulis neperka dujų ir naftos iš Rusijos, ji rinkų, kur galima parduoti energetikos išteklius, randa. Todėl sukamės apie 15–17 proc. nuokrytį, kuris galėtų būti karui pasibaigus.
Jei TVF prognozuoja, o jie tikrai turi labai daug duomenų, matyt, skaičiuoja, kad karo pramonė ir kompensuos 15 proc. Tad karui sustojus galima tikėtis būtent tokio kritimo.
– Kokią tuomet išvadą galime padaryti apie ilgalaikį sankcijų poveikį?
– Labai reikšmingą. Viena, Europa realiai atsisako rusiškų dujų. Vargu ar kas artimiausius 10 metų išdrįs jas pirkti.
Daug reikšmingesnis veiksnys – nafta. Klausimas, ar pasibaigus aktyviajai karo fazei ir Ukrainai pasiekus pergalę, nebūtų priimta tvarka mokėti už nuostolius. Gali būti, kad Vakarų pasaulis pradės pirkti rusišką naftą, tačiau pinigai pasieks Ukrainą.
Reikia suprasti, kas yra sankcijos. Viena – tai pasitraukusios Vakarų bendrovės, šimtai tūkstančių bedarbių, kurie buvo atleisti iš darbų, kur gaudavo aukštesnius nei vidutinius atlyginimus. Antra – tik gruodį pastebėjome, kad Rusija nebetenka pajamų: nusigręžė ir Indija, ir Kinija, ne tik Vakarų pasaulis. Ilgalaikis sankcijų poveikis yra ir bus – bet kuriai šaliai sankcijos nepadeda.
Bent trečdalis išlaidų turėtų – gynybai ir saugumui
2023 m. Rusijos biudžeto būklė nėra gera – sausį deficitas siekė 1,8 trln. rublių (24,8 mlrd. JAV dolerių), o tai – daugiametis rekordas. Rusijos nafta parduodama su nuolaida, ekonomika traukiasi, o karas reikalauja vis daugiau pinigų. Kol kas yra rezervų biudžeto skylėms lopyti, tačiau kiek ilgai jų užteks, klausia „bbc.com“.
Prognozuojama, kad 2023 m. Rusijos biudžeto deficitas sieks 3 trln. rublių (43 mlrd. JAV dolerių), o mažiausiai trečdalis valstybės išlaidų turėtų tekti gynybai ir saugumui.
Vasario pradžioje Valstybės turto fonde, kuris yra pagrindinė Rusijos biudžeto atsarga, buvo sukaupta daugiau kaip 10,8 trln. rublių. Tai panašiai 155 mlrd. JAV dolerių, arba 7,2 proc. BVP.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo daug. Tačiau vykstant karui su Ukraina ir jo sukeltai ekonominei krizei, Rusijos atsargos tirpsta akyse. Pavyzdžiui, 2022 m. pradžioje minėtame fonde buvo daugiau nei 13,6 trln. rublių.
2023 m. sausį Finansų ministerija iš Valstybės turto fondo pardavė aukso ir juanių už 38,9 mlrd. rublių. Visi šie pinigai buvo panaudoti biudžeto skylėms lopyti. 2022 m. valdžios institucijos tuo pačiu tikslu iš fondo buvo paėmusios apie 3 trln. Dar trilijonas išleistas įvairioms investicijoms – taip valdžios institucijos dažnai padėdavo nuo krizės nukentėjusioms įmonėms.
Šiais metais padėtis vargu ar pasikeis. Omenyje reikia turėti ir tai, kad dėl Vakarų sankcijų Rusijos „Urals“ nafta sausį kainavo tik 49,48 dolerio už barelį – kur kas mažiau, nei prognozavo Rusijos vyriausybė. Jei taip bus ir toliau, realusis deficitas bus gerokai didesnis nei prognozuota.
Pastaraisiais metais Rusijos valdžios institucijos vykdė labai griežtą biudžeto politiką. Prieš karą biudžetas buvo subalansuotas numatant, kad nafta kainuos kiek daugiau nei 40 JAV dolerių už barelį, nors realios kainos buvo daug didesnės. Visas perteklius buvo pervedamas į Valstybės turto fondą.
Jis skirstomas į likvidžiąją dalį – turtą, kurį galima lengvai išimti ir išleisti, pavyzdžiui, investicijas į juanius, rublius ar auksą, ir nelikvidžiąją: investicijas į įvairius vertybinius popierius ir į įmones.
40 proc. dabartinio Valstybės turto fondo sudaro nelikvidus turtas, kurį sunku panaudoti biudžeto deficitui padengti, aiškina „Bloomberg Economics“ atstovas Aleksandras Isakovas.
Vasario pradžioje likvidžioji fondo dalis buvo tik 6,3 trln. rublių, arba 91 mlrd. dolerių. Jei biudžeto deficitas sieks 3 trln. rublių per metus, net paprasta matematika rodo, kad rezervų užteks vos porai metų.
Tačiau šios prognozės turi svarbią išlygą. Situacija dėl Valstybės turto fondo dydžio tiesiogiai priklausys nuo to, kiek ilgai truks karinis konfliktas, kokiomis sąlygomis jis baigsis, taip pat nuo Rusijos energetikos išteklių kainų ir paklausos.
Didėjančias išlaidas ekonomistai vadina pagrindine rizika šių metų biudžeto sistemai. Tačiau ir iš pajamų nesitiki nieko gero: pajamos iš naftos ir dujų bus pora trilijonų mažesnės nei prognozuota.
Finansų ministerija tikina, kad išlaidos atitiks planuotą biudžetą, tačiau tikinčių tuo nėra daug.
