Pasirinkusieji tam tikras profesijas turi galimybę įsigyti diplomą kitaip – mokantis pameistrystės forma.
Vieną profesiją pakeitė kita
„Esu CNC programuotojas – programuoju programinio valdymo metalo apdirbimo stakles“, – štai taip, trumpai, savo darbą apibūdino 30 metų Nerijus Poliakas. Jis dirba bendrovėje „Standa“, – įmonėje, kuriančioje ir gaminančioje diodinius lazerius, šiuolaikinius judesio valdymo įrenginius, opto-mechaninius komponentus.
„Standa“ Vilniuje turi savo pramoninę bazę, kurioje ir darbuojasi Nerijus ir kurioje įvairių metalo komponentų gamybai naudojamos CNC (programinio valdymo) tekinimo, frezavimo, šlifavimo staklės.
Šioje bendrovėje Nerijus darbuojasi jau šešerius metus, tačiau kelias link šios profesijos nebuvo įprastinis.
„Stojau į tuometį Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centrą tiksliai nežinodamas, ko noriu, tiesiog išsirinkau bankinių operacijų tvarkytojo specialybę. Taip viskas susiklostė, kad besimokydamas toje pačioje profesinėje mokykloje aptikau CNC programinių staklių operatoriaus specialybę, kuri man pasirodė ypač patraukli.
Taigi per porą metų baigiau tuos bankinių operacijų tvarkytojo mokslus, kuriuos buvau pradėjęs, bet pagal šią specialybę niekada nė nedirbau – iš karto įstojau mokytis CNC programinių staklių operatoriumi“, – pasakojo Nerijus.
Viskas taip susiklostė, kad gavęs diplomą vaikinas įsidarbino viename iš TECHIN padalinių – vadovavo dirbtuvėms, o 2016-ųjų kovą pagal specialybę įsidarbino bendrovėje „Standa“.
Jo patirtis liudija, kad žmonės, kurie praėję mokytis supranta, jog pasirinko ne tą profesiją ar studijas, kurios nelimpa prie širdies, gali viską pakeisti. Tereikia nenuleisti rankų ir mokytis.
Profesijos siekia suaugusieji
Vasario 1–12 dienomis vyko žiemos priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Kiek daugiau nei tūkstantis žmonių kasmet šiuo etapu siekia įgyti papildomą amatą bei pasirenka profesinės mokyklos suolą ir praktinius užsiėmimus.
Lietuvoje populiariausios yra inžinerijos ir inžinerinių profesijų mokymo programos. Jas pernai žiemos priėmimo etapu pasirinko 173 asmenys. Toliau rikiavosi sveikatos priežiūros (171), Socialinės gerovės (126), švietimo sričių mokymo programų pasirinkimas.
„Paprastai tikslinės žiemą stojančiųjų grupės – tai vidutinio amžiaus žmonės. Dalis jų – tai buvę pareigūnai, norintys įgyti realų amatą, taip pat – jaunimas, kuriems neįtiko teorinės aukštųjų mokyklų pirmųjų kursų paskaitos“, – užsiminė Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro TECHIN vadovas Mindaugas Černius.
Pasak jo, pastebima, kad žiemos priėmimo metu stoja tie, kurie planuoja savo laiką, ir mato poreikį įgyti profesiją. Būna, kad žmonės vasarą nesuskumba pateikti priėmimo prašymų, – dirbdami neturi tam laiko ar galimybių, todėl pasirenka žiemos stojamuosius.
Anot M.Černiaus, šis stojimas yra kiek kitoks, nes jis daugiau orientuotas į vyresnius žmones, siekiančius tik profesijos. Šiuo laikotarpiu nerenkamos grupės, kuriose įgyjamas ir vidurinis išsilavinimas.
Išankstiniais TECHIN duomenimis, mokslus šiame centre per dabartinį žiemos stojimą pasirinko apie 200 mokinių, dauguma jų yra 25–45 metų amžiaus asmenys.
Kitokia mokymosi forma
„Žiemos priėmimas nedaug kuo skiriasi nuo vasaros, gal tik nėra toks populiarus kaip įprastasis. Svarbiausias skirtumas – per žiemos priėmimą stoja tik suaugusieji, todėl visi įstojusieji turi galimybę mokytis pameistrystės forma“, – patikino TECHIN Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova.
Pasak jos, priimant mokytis pameistrystės forma ir sudarant pameistrystės darbo sutartį, didžiausias prioritetas yra teikiamas asmenims, jau turintiems kvalifikaciją – profesinę arba aukštojo mokslo.
Ypač svarbu yra tai, kad mokydamasis pameistrystės forma asmuo gauna ir darbo užmokestį. „Pameistrystė žmonėms, siekiantiems pakeisti veiklos sritį, yra puikus būdas greitai įgyti naują profesiją neprarandant ilgam laikui pajamų.
Tačiau ne visos profesijos gali būti vykdomos pameistrystės forma nuo pat pirmos mokymosi dienos.
Kai kuriose profesijose ypač svarbus teorinis pasiruošimas, todėl mokymasis vyksta etapais. Pirmas etapas – pasirengimas pameistrystei, kuomet asmuo įgyja būtinas teorines žinias prieš pradėdamas mokytis darbo vietoje.
Antrasis etapas – mokymasis įmonėje ar įstaigoje praktiniu būdu atliekant realias darbines užduotis“, – paaiškino M.Puchova.
TECHIN pameistrystės forma mokytis galima visų profesijų. Žiemos priėmime populiariausios buvo elektriko, programinės įrangos testuotojo, šildymo, vedinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo bei biuro administratoriaus mokymo programos.
Populiarumas didėja
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu darbo rinkoje labiausiai trūksta inžinerijos ir informacinių technologijų sričių specialistų, trūksta darbuotojų statybos, gamybos sektoriuose.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Gintautas Kvietkausko, Lietuvoje ypač trūksta inžinerinės pakraipos darbuotojų. Taigi galimybė pradėti profesijos mokslus žiemą jiems yra ypač paranki.
Galimybė stoti į profesines mokyklas žiemą atsirado 2018-aisiais. Kasmet šiuo laikotarpiu pasirašytų sutačių skaičius svyruoja apie 1000.
2022-aisiais žiemos priėmime dalyvavusios profesinio mokymo įstaigos pasiūlė 96 profesinio mokymo programas. Populiariausios mokymo įstaigos buvo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (150 priimtų mokinių), Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (130) (dabartinis TECHIN) ir Marijampolės profesinio rengimo centras (117).
2022 m. žiemos stojimo etapu populiariausios buvo Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (70 mokinių), paramediko (69), elektriko (61) modulinės profesinio mokymo programos.
Po profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos 2022 m. rugsėjį šalyje veikė 44 valstybinės profesinio mokymo įstaigos. 2022 m. pradžioje jų buvo 56.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021–2022 m. visose šalies profesinio mokymo įstaigose mokėsi 26,7 tūkst. mokinių.
Televizijos laidas, skirtas pameistrystei, kviečiame peržiūrėti „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/channel/UCfyW8HAQ-iYnzvFY4ME_qgQ
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Valdymo koordinavimo centras. Projekto partneris – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
