„Mes, socialdemokratai, jau kone pusantrų metų sakėme, kad reikia atidžiau pažvelgti į kainų augimą ir kreipėmės tiek į premjerę, tiek į finansų ministrę, kad būtų tam tikri sprendimai dėl būtiniausių maisto produktų. Dėl ko iš tikrųjų ir kenčia žmonės, kurie gauna mažas ir vidutines pajamas“, – „Žinių radijui“ teigė V.Blinkevičiūtė.
„Dar kartą konstatuota ir parodyta, kad Lietuvoje maisto kainos augo labiausiai tarp visų ES valstybių. Ir kai tai dar kartą parodoma, nesiimti jokių veiksmų ir nieko nedaryti šioje Vyriausybėje?“, – klausė ji.
Socialdemokratų pirmininkė tvirtino, kad LB analizė parodo, kad trumpam laikui yra būtina įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo lengvatą būtiniausioms maisto prekėms. Anot jos, jau 24 ES valstybės jau yra įvedusios tokias lengvatas.
„Būtina įvesti PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams. Tai būtų šiuo sudėtingu laikotarpiu galbūt trumpalaikis sprendimas. Tačiau galbūt jis šiek tiek amortizuotų tas būtiniausias maisto produktų kainas“, – teigė V.Blinkevičiūtė.
„Iš visų ES valstybių 24 narės turi tokią PVM lengvatą ir daugelyje valstybių tos kainos tikrai yra mažesnės negu Lietuvoje. Tad iš anksto sakyti, kad bet kokios lengvatos nueitų į prekybininkų kišenes, manau, nereikia“, – pridūrė ji.
Galiausiai V.Blinkevičiūtė paminėjo, kad tikėjosi greitesnio ir efektyvesnio darbo iš Konkurencijos tarybos, kuri, jos manymu, nepateikusi reikalingų sprendimų.
„Dabar reikėtų laukti, kad šiek tiek pajudėtų ir savo darbą atliktų Konkurencijos tarnyba, kad pasižiūrėtų, ar nėra tam tikrų susitarimų tarp prekybininkų. Nes LB sako, kad tai ne jų kompetencija ir jog susitarimus dėl kainų turėtų nagrinėti ir spręsti Konkurencijos taryba. Ji pasižadėjo būti labai aktyvi, bet kol kas tų sprendimų iš jų nematome. Bet gal pajudės“, – sakė ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad maisto produktų kainoms didžiausią įtaką turėjo energijos kainų šokas, o dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios, maisto tiekimo grandinės dalyviai lengviau perkėlė išaugusius kaštus vartotojams, rodo LB sausį vykdytas maisto kainų tyrimas.
LB konstatuoja, kad energijos išteklių brangimas Lietuvoje turėjo didesnę įtaką maisto kainoms nei vidutiniškai euro zonoje.
Be to, teigiama, jog maisto infliacijos pikas jau pasiektas, o ateityje sąnaudų įtaka kainoms turėtų silpnėti.
Banko tyrimo rezultatai parodė, jog sausį išaugusias kainas prekybininkai perkėlė į galutines produkcijos kainas. Anot LB, maisto pramonės gamybos sąnaudos taip pat didėjo maždaug tokiu pat tempu kaip ir parduotos produkcijos kainos.
Vis dėlto, LB vertinimu, santykinai didelė paklausa ir išsilaikiusi gyventojų perkamoji galia buvo tie veiksniai, dėl kurių susidarė palankios sąlygos perkelti išaugusius gamybos kaštus į galutines kainas.
Kartu LB akcentuoja nepastebėjęs, kad maisto produktų tiekimui svarbių veiklų pelningumas buvo „išskirtinai didelis“.
