Tai parodė tarptautinio draudimo brokerio „Aon“ atlikta analizė. Mažiau nei pusė (132 mlrd. JAV dolerių arba 121,5 mlrd. eurų) šių nuostolių buvo apdrausti, o net 75 proc. draudimo išmokų teks apsidraudusiems Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Draudikai 2022-uosius vadina penktais pagal nuostolių dydį metais per visą draudimo istoriją. Didžiausios žalos jiems pridarė JAV nusiaubęs uraganas „Ian“ – jo nuostolių dydis vertinamas iki 55 mlrd. JAV dolerių (50,6 mlrd. eurų).
Dar 4 mlrd. JAV dolerių (3,7 mlrd. eurų) žalos padarė pernai kovo mėnesį įvykęs potvynis Australijoje bei 3,4 mlrd. JAV dolerių (3,1 mlrd. eurų) – uraganai Europoje.
Europos šalis pernai labiausiai kamavo karščio bangų sukeltos pasekmės, o draudžiamųjų įvykių skaičius siekė 19,2 tūkstančio. Draudikai šiuos įvykius aiškina klimato kaita – pernai vidutinė oro temperatūra pasaulyje buvo 0,86 laipsnio (pagal Celsijų) aukštesnė nei vidutinė temperatūra XX a.
Skaičiuojant pagal gamtos stichijas 2022 m. daugiausia nuostolių draudimo kompanijoms pasaulyje pridarė tropikų ciklonai (109 mlrd. JAV dolerių arba 100 mlrd. eurų), potvyniai (66 mlrd. JAV dolerių arba 60,7 mlrd. eurų), sausros (54 mlrd. JAV dolerių arba 50 mlrd. eurų), škvalai ir uraganai (50 mlrd. JAV dolerių arba 46 mlrd. eurų).
Po šių stichinių nelaimių pagal sukeltą žalą buvo žemės drebėjimai (14 mlrd. JAV dolerių arba 12,8 mlrd. eurų), ekstremalaus šalčio bangos (10 mlrd. JAV dolerių arba 9,2 mlrd. eurų).
Ataskaitoje pažymima, kad dėl pasaulinių stichinių nelaimių 2022 metais žuvo apie 31 300 žmonių – gerokai mažiau nei šio amžiaus metinis vidurkis (73,2 tūkst.).
Pernai maždaug du trečdalius šių mirčių galima tiesiogiai priskirti karščio bangoms, kurios užklupo Europą, Kiniją ir kitas šalis.
Dėl didelių sezoninių potvynių Indijoje ir Pakistane tūkstančiai žmonių žuvo Pietų Azijoje.
„Aon Baltic“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų ir įmonių turtui daugiausia žalos padaro audros, stiprūs vėjai, liūtys ir smarkus snygis.
Pernai sausį praūžusi audra rovė pastatų stogus ir ant jų sumontuotus saulės elektrinių modulius, vertė tvoras, gadino lauko apšvietimo įrangą. Padarytos žalos dydis apdraustiems objektams ne vienu atveju viršijo 50 tūkst. eurų.
Per pernai birželį ir liepą ištikusias liūtis kritulių kiekis per 6–12 valandų nekart viršijo 15 milimetrų.
Dėl to vanduo veržėsi į pastatų vidų, sėmė rūsius, gadino patalpas ir jose buvusį turtą. Tuomet užregistruotos žalos suma siekė šimtus tūkstančių eurų.
Praėjusio gruodžio viduryje daugumoje Lietuvos rajonų registruoti pavojingo snygio atvejai, dėl kurių susidarė didesnės kaip 20 centimetrų sniego sankaupos, – daugiausia nukentėjo pastatų stogai, pavėsinės bei tentinės palapinės. Nuostolių dydis vienam apdraustam objektui vidutiniškai siekė iki 10 tūkst. eurų.
