Raimondas Kuodis: gyventojams ateina palengvėjimas – reikalai taisosi Matysime kainų mažėjimą

Energetikos ir žaliavų sektoriuose matomas šioks toks atokvėpis, kainos krenta, tad, ekspertų manymu, galų gale mažesnius skaičius turėtume išvysti ir parduotuvių lentynose. Kol kas didelių pokyčių nematyti, bet jeigu jų nebus ir toliau, gyventojai dar aktyviau trauks į Lenkiją arba lankysis labdaros valgyklose.

Galų gale mažesnius skaičius turėtume išvysti ir parduotuvių lentynose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galų gale mažesnius skaičius turėtume išvysti ir parduotuvių lentynose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galų gale mažesnius skaičius turėtume išvysti ir parduotuvių lentynose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Galų gale mažesnius skaičius turėtume išvysti ir parduotuvių lentynose.<br>A.Srėbalienės nuotr.
E.Sabutis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Sabutis.<br>T.Bauro nuotr.
A.Vizickas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Vizickas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Kuodis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Kuodis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Bartkus.<br>J.Auškelio nuotr.
A.Bartkus.<br>J.Auškelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 19, 2023, 8:47 AM

Apie tai pašnekovai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Daug kelti palūkanų galbūt nebereikės

Ekonomisto prof. Raimondo Kuodžio teigimu, augančių kainų aplinkoje nelaimi niekas, nebent tik pienininkams praėję metai buvo visai neblogi. Tačiau pati Europos ekonomika paskutinį praėjusių metų ketvirtį smuktelėjo dėl didelio energetikos kainų šoko.

Visgi kai kurios šalys šiuos šokus išgyveno lengviau.

„Energetikos lachatrono pasekmes galėjome matyti jau 2021 m. rugsėjį, dar prieš karą, kai Vladimiras Putinas pradėjo cirkus užsukinėdamas dujas, neva vyko vamzdynų remontai. Jau tada Europa turėjo susivokti, kad gresia šokas su baisiomis socialinėmis pasekmėmis. Bet niekas nieko nepadarė.

Visus 2022 m. lachatronas buvo ginamas, dalykai buvo pražiopsoti.

Ne kartą buvau pateikęs Ispanijos pavyzdį, kaip ši šalis tvarkėsi su energetikos krize. Ji tvarkėsi išradingu būdu – tyliai, ramiai susitarė su Europos Komisija, kad elektros gamyba būtų subsidijuojama, tad kai Ispanijoje infliacija siekė 6 proc., pas mus – 20 proc.

Tai kurie protingesni? Jie ar mes, bandę žaisti rinką, liberalizaciją, kurią Dainius Kreivys gynė iki paskutinės minutės, ir tada energijos šokas perėjo per visus sektorius, nuo gamintojų, perdirbėjų iki prekybininkų. Jie, vargšai, neturėjo kur dėtis, reikėjo didinti produkcijos kainas, kad neturėtų nuostolių, tai jie ir padarė“, – kalbėjo R.Kuodis.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad pastaruosius tris mėnesius Europoje matyta defliacija, kainos kiekvieną mėnesį vis mažėjo ir tai gerai vartotojams, nes energijos pigimas vienaip ar kitaip persiduos visai grandinei, kaip persidavė anksčiau, kai kainos ėmė kilti.

„Vartotojams ateina palengvėjimas, nebent bus naujų šokų, susijusių su Ukraina ar kitokių, bet dabar reikalai taisosi, tiekimo grandinės atnaujintos, nes kinai atsidarė po koronaviruso politikos ir vienintele žaliavų problema liko tik kiaušinių kainos JAV.

O Europoje metalų, energijos, maisto žaliavų kainos jau pasuko žemyn, normalizuojasi, tikėkimės, kad taip ir išliks“, – sakė ekonomistas.

Jeigu situacaija nesikeis, R.Kuodis mano, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) galbūt net neprireiks toliau kelti palūkanų, nors žadėta tai daryti.

„Pamatysime tai po kelių mėnesių“, – pareiškė jis.

R.Kuodis paminėjo, kad apskritai palūkanų kėlimas skirtingose šalyse vertinamas įvairiai. Vienose į tai žiūrima kaip į vartotojų kišenių išsunkimą, kitose, pavyzdžiui, Vengrijoje, Lenkijoje, palūkanos toliau keliamos.

„Bet tai infliacijos nelabai veikia, tik perskirsto ekonomiką. Kai kur tai pakeis tam tikrų sektorių, ypač susijusių su statybomis, nekilnojamuoju turtu, dinamiką, bet infliacija būtų sumažėjusi ir be palūkanų kėlimo, nes pamatinių priežasčių centriniai bankai nekontroliuoja“, – patikino ekonomistas.

Prekės turėtų pigti

Visos grandinės brangimas galų gale nugulė prekių kainų etiketėse. Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ portalo vadovas Arūnas Vizickas suskaičiavo, jog pernai pigiausias maisto prekių krepšelis per metus pabrango 32 proc. – apie 17 eurų.

Tačiau, anot A.Vizicko, nepaisant to, kad žaliavos ir energetika šiuo metu pinga, gyventojų vartojimas mažėja, parduotuvių lentynose didelių pokyčių kol kas nėra.

„Bet prisirpo daug prekių kategorijų, kurios galėtų ir turėtų pigti. Pavyzdžiui, pieno produktai.

Kainų mažėjimą neišvengiamai matysime, nes dabar kainos nuo esamų rinkose labai skiriasi, tai jei pigesnės prekės neatvažiuos į parduotuves ar kainos nebus mažinamos, pirkėjai dar aktyviau važiuos į Lenkiją“, – nukirto A.Vizickas.

Labdaros valgyklose žmonių daugėja

Kol vieni suka į Lenkiją, kiti galbūt ir iki jos nuvažiuoti negali, tenka naudotis „Maisto banko“ pagalba, užsukti į labdaros valgyklas.

„Daugėja žmonių, kuriems reikia maisto paketų, jie eina į labdaros valgyklas. Tai reiškia, kad žmonės yra priversti dar intensyviau skaičiuoti, dėlioti savo biudžetus, kad patenkintų visus savo poreikius.

Juk išaugo ne tik maisto kainos, pabrango nuoma, išaugo šildymo, elektros kainos, žmonės yra spaudžiami iš visų pusių“, – teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Turintiems santaupų, anot A.Adomavičienės, pastaruoju metu „išlaviruoti“ dar pavyksta, tačiau apie 40 proc. gyvenančių Lietuvoje neturi atliekamų pinigų nenumatytoms išlaidoms, o tokia suma tėra apie 380 eurų. Tad tokie piliečiai gyvena nuo algos iki algos, nuo išmokos iki išmokos, jeigu yra senjorai ar turintys negalią ir dirbti negali.

„Tokios krizės neturintiems santaupų žmonėms yra skaudžios. Gerai, kad bent turime labdaros valgyklas ar „Maisto banką“. Bet žmonėms nėra lengva kreiptis pagalbos, jie nesijaučia oriai prašydami, tiesdami ranką ir laukdami, negalėdami nusipirkti tai, ko patys nori“, – pasakojo pašnekovė.

Turėtų uždirbti orų atlyginimą

Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis taip pat pabrėžė gyventojų sunkumus – pernai išmokų, pensijų, atlyginimų augimas nepasivijo šoktelėjusių kainų.

„Amortizuoti išaugusių kainų nesugebėjo net įvairūs kompensacijų mechanizmai, taikomi elektrai ir kitoms sritims“, – pareiškė politikas.

Kitose šalyse atlyginimai didesni, tačiau, anot E.Sabučio, Lietuvoje jie turėtų būti bent jau orūs, o tai reiškia, kad gyventojai neturėtų parduotuvėse kruopščiai skaičiuoti kainų ir rinktis, ką pirkti.

„Žmogus, dėdamas prekes į krepšelį, neturėtų galvoti, jog jei šiandien pirks 0,5 kg vištienos, rytoj galės pirkti tik kruopas. Jeigu kasdien gyventojas gali pirkti, ko reikia ir nesijaudinti dėl to, vadinasi, atlyginimas yra orus ir jam jo užtenka. Bent jau maistui nereikėtų taupyti“, – mano E.Sabutis.

O dabar, jo teigimu, tenka taupyti daugelyje sričių ir tai skatina socialinę atskirtį. Kaip pavyzdį, jis pateikė brangias odontologų paslaugas, kurios daugeliui gyventojui yra būtinos, bet ne visiems prieinamos.

„Juk dantys genda, gali kristi, ir įsivaizduokite, žmogus negali leisti sau odontologo paslaugų. Kokia socialinė atskirtis jo laukia. Tad orus atlyginimas turėtų leisti įsigyti ne tik maistą, bet ir tenkinti tokius poreikius“, – sakė parlamentaras.

Prisikalbėjo dėl aukštų kainų

Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas dr. Algirdas Bartkus aiškino, jog apskritai prie kainų augimo stipriai prisidėjo ir neapgalvota komunikacija apie jas. Jo manymu, daugelis net nesuprato, kaip kainos formuojasi ir įvairios kalbos padarė meškos paslaugą.

„Šiandien esamos kainos reprezentuoja tai, ką gamintojui už išteklius reikės susimokėti rytoj.

Jeigu visiems yra aiškinama, kaip vėliau, kitą mėnesį ar kitais metais, bus brangu apsirūpinti ištekliais, nenustebkite, kad prekių kainos padidės jau dabar, nes įmonėms reikia susirinkti lėšas, kad galėtų už išteklius susimokėti rytoj.

Taigi šįkart visi pajautė, ką reiškia lūkesčiai ir koks jų svarbus vaidmuo.

Girdėjome iracionalias, niekuo nepagrįstas katastrofos prognozes, visi jomis laidėsi į kairę ir dešinę. Tai dabar, gerbiamieji, visi valgykite šito medžio vaisius, kurį sėkmingai laistėte. Norėjote kainų prieaugio, gavote jį“, – nevyniojo į vatą A.Bartkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.