Laivybos kompanija susikrovė nematytus turtus – įrašyta į Danijos verslo rekordų statistiką

Laivybos kompanijos skaičiuoja pandemijos laikotarpio palikimą. Rezultatai tokie, kad artimiausiu metu pagerinti nėra jokių galimybių.

„Maersk“ pranešė apie pelną – tokio nėra gavusi nė viena Danijos įmonė.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
„Maersk“ pranešė apie pelną – tokio nėra gavusi nė viena Danijos įmonė.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
„Maersk“ pranešė apie pelną – tokio nėra gavusi nė viena Danijos įmonė.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Maersk“ pranešė apie pelną – tokio nėra gavusi nė viena Danijos įmonė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 21, 2023, 9:39 AM

Nors vertingiausių pasaulio įmonių sąraše pirmauja technologijų bendrovės, bent jau pastaruosius porą metų šis sektorius pelningumu gerokai nusileidžia kitam – laivybos.

Tiksliau, konteinerių gabenimo laivais.

Įmonės „Blue Alpha Capital“ skaičiavimais, praėjusiais metais vienuolikos didžiausių šio sektoriaus kompanijų bendras pelnas galėjo siekti per 220 milijardų dolerių (205 mlrd. eurų).

Didžiausia pasaulio konteinerių gabenimo laivais kompanija „Mediterranean Schipping Company“ dar nepaskelbė, kiek pelno uždirbo 2022-aisiais, nors niekas neabejoja, kad jis bus įspūdingas.

Užtat jai ant kulnų lipanti „Maersk“ jau apskaičiavo rezultatus – kompanijos pelnas pernai siekė 27,3 mlrd. eurų.

Jis buvo net 60 proc. didesnis nei 2021-aisiais, nors užpernykštis pelnas irgi buvo ligšiolinis visų laikų rekordas.

Praėjusių metų „Maersk“ rezultatas bus įrašytas ir į Danijos verslo rekordų statistiką – dar nė viena šios šalies įmonė nėra gavusi tokio pelno kaip Kopenhagoje įsikūrusi laivybos kompanija.

Šios srities bendrovėms pandemijos pradžia buvo prastoka, tačiau vėliau, kai valstybės skirtingu metu pradėjo naikinti karantino apribojimus, dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių konteinerių gabenimo jūra paklausa smarkiai išaugo.

Tai turėjo didelę įtaką kainoms. Pavyzdžiui, 2017–2019 m. standartinio konteinerio gabenimas iš Šanchajaus (Kinija) į Roterdamą kainavo per 2 tūkst. eurų.

Baigiantis 2020-iesiems ši paslauga ėmė brangti, o kainų viršūnė buvo pasiekta 2021-ųjų pabaigoje – už konteinerio atplukdymą ta pačia kryptimi teko mokėti beveik 14 tūkst. eurų. Aukšti tarifai laikėsi iki praėjusių metų vasaros, o dabar jau smuko maždaug iki 2019-ųjų lygio.

Todėl „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas turėjo progos pasidžiaugti pernykščiu pelnu, bet šįmet ir artimiausiais metais rekordai tikrai nebus pagerinti.

Turi kuo džiūgauti ir Vokietijoje esantis Hamburgas. Šio miesto valdžia dar 2008-aisiais įsigijo dalį laivybos kompanijos „Hapag-Lloyd“, kuriai tuo metu sekėsi sunkiai, akcijų norėdama pagelbėti uostui svarbiai įmonei.

Investicijos tikrai atsipirks su kaupu, nes pernai „Hapag-Lloyd“ uždirbo beveik 18 milijardų eurų pelno.

Didžiąją jo dalį ketinama paskirstyti dividendų pavidalu, o vietos savivaldybės įmonei, kuriai priklauso laivybos kompanijos akcijų paketas, turėtų atitekti apie pusantro milijardo eurų. („Manager-Magazin.de“, LR)

205

Tiek milijardų eurų pernai galėjo uždirbti 11 stambiausių krovinių gabenimo jūra kompanijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.