Išgąsdino kainų krytis
„Pastaruoju metu pieno gamintojai linksniuoja žodį krizė. Iš tiesų jos nėra. Audringą ūkininkų reakciją sukėlė pernelyg staigus pieno supirkimo kainų pokytis. Jei pernai rugsėjį-spalį gamintojai gaudavo po 55 centus už kilogramą, tai šį sausį jau 44 centus“, – portalui lrytas.lt sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jo vertinimu, būtent staigus kainų krytis ir gąsdina ūkininkus, nors dabartinės pieno supirkimo kainos Lietuvoje vis dar yra gerokai aukštesnės, palyginti su ankstesnių metų statistika.
Europos Komisijos duomenimis, vidutinė metinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje 2020 metais siekė 29 centus, 2021-aisiais – 34 centus, o pernai – 51 centą už kilogramą pieno.
T. Povilauskas mano, kad nemalonių žinių ūkininkai gali sulaukti artimiausiu metu – pieno kaina gali leistis iki 30 centų už kilogramą, o mažiesiems gamintojams ir dar žemiau. Tačiau net ir tokiu atveju, tai nebūtų blogiausias scenarijus.
„Nekalbant apie išskirtinius 2022-uosius, iki tol 30 centų už pieno kilogramą buvo laikoma ne tokia jau bloga kaina. Juk buvo laikotarpių, kai kainos vidurkis buvo kur kas mažesnis“, – primena P. Povilauskas.
Pieno rinka, kaip ir kiti sektoriai, gyvuoja ekonominiais ciklais – būna pakilimų, kaip pernai, bet ištinka ir nuosmukių, kaip 2015–2016 metais. Tuomet vidutinė metinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 22 centus už kilogramą.
Globalioje rinkoje optimizmo mažai
Pasak T. Povilausko, didžiausia esama problema žemdirbiams – pernelyg staigus pieno kainų kritimas ir gerokai išaugusi pieno gamybos savikaina: brango elektra, degalai, pašarai.
„Bet jau dabar matome, kad elektros kainos sausį-vasarį smarkiai sumažėjo, pašarai irgi pinga. 2022-ieji pieno gamintojams buvo itin sėkmingi, kai net vasaros periodu pieno kaina nemažėjo. Bet tai buvo ciklo viršūnė. Ūkininkai turėjo suprasti, kad be galo taip nesitęs. Tik gal nesitikėjo tokio greito pokyčio“, – aiškina T. Povilauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebimos tendencijos eksporto rinkose pienininkams gerų ženklų nerodo: smarkiai krito grietinėlės, nugriebto pieno miltelių pardavimai, o paskui juos sumažėjo produktų kainos.
„Cikliškumas rodo, kad dabar pieno kainos turėtų kurį laiką būti mažesnės. Tikėtina, jog vasarą jos gali dar labiau nukristi dėl sezoninio pieno gamybos padidėjimo. Tačiau yra ir optimistinių ženklų. Pasaulinei prekybai vėl atsiveria Kinijos rinka, kuri ilgą laiką buvo užsidariusi dėl „Covid“ pandemijos. Tikėtina, kad jau vasarį matysime atsigaunantį šios šalies vidaus vartojimą, kas pasaulinėse rinkose gali kilstelėti pieno kainas“, – sako T. Povilauskas.
Vartojimas traukiasi
Kaip portalui lrytas.lt sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, didelės įtakos pieno supirkimo kainų kritimui turi vis labiau mažėjanti maisto produktų, įskaitant ir pieno produktus, paklausa visose ES šalyse, taigi ir Lietuvoje.
Jis remiasi „Eurostat“ duomenimis – Lietuvoje nuo pat 2022 metų sausio mažmeninės prekybos maisto produktais apimtys kas mėnesį mažėjo, o kritimo tempas įsibėgėja. Jeigu pernai rugsėjį metinis mažmeninės prekybos maisto prekėmis pardavimų kritimas Lietuvoje siekė 5,3 proc., tai gruodį – jau 10,2 proc., tvirtina ekonomistas.
„Per visus 2022-uosius mažmeninės prekybos maisto produktais apimtys Lietuvoje sumenko 5,9 proc. Euro zonoje ir visoje ES pernai taipogi nebuvo nei vieno mėnesio, kai mažmeninės prekybos pardavimai maisto produktais augtų. Kiekvieną mėnesį fiksuotas pardavimų nuosmukis. Maisto mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje pernai susitraukė 2,8 proc., visoje ES – 2,4 proc.“, – pažymi A. Izgorodinas.
Eksporto rinkose situacija kebli
Jis atkreipia dėmesį, kad maisto pardavimų kritimas aiškiai matosi atskirose ES šalyse, kurios užima svarbią vietą Lietuvos pieno produktų eksporto struktūroje.
„Eurostat“ duomenimis, Italijoje mažmeninės prekybos maisto produktais apimtys rugsėjį mažėjo 5,4 proc., o lapkritį – jau 6,8 proc. Vokietijoje rugsėjį mažmeninė prekyba maisto produktais susitraukė 2,6 proc., o gruodį kritimas paspartėjo iki 9,1 proc.
Nyderlanduose rugsėjį mažmeninė prekyba maisto produktais susitraukė 3,5 proc., o gruodį kritimas paspartėjo iki 7,8 proc. Beje, Vokietijoje ir Nyderlanduose maisto pardavimų kritimas stebėtas per visus 2022 metus. Latvijos ir Estijos rinkose situacija taipogi blogėja: 2022 metų gruodį Latvijoje maisto mažmeninė prekyba susitraukė 5,8 proc., Estijoje – 8,2 proc., teigia A. Izgorodinas.
Maisto prekyboje – recesija
„Maisto produktų paklausos mažėjimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse sąlygoja sparti infliacija bei agresyvi Europos centrinio banko pinigų politika“, – pažymi A. Izgorodinas.
Jo teigimu, Europos centrinis bankas kovoja su infliacija, todėl kelia palūkanas. Dėl to vartotojai daugiau pinigų skiria paskolų aptarnavimui. Augant kainoms ir kylant palūkanoms, atitinkamai mažėja gyventojų perkamoji galia, vartotojai riboja vartojimą, įskaitant ir maistą.
„Jeigu Lietuvos ir euro zonos ekonomikoje recesijos dar nėra, maisto mažmeninės prekybos rinkoje recesija jau yra, ir ji akivaizdi“, – teigia A. Izgorodinas.
Jis atkreipia dėmesį, kad mažėjanti maisto produktų paklausa jau daro neigiamą poveikį Lietuvos maisto pramonės gamybos apimtims. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metų paskutinįjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, gamybos apimtys Lietuvos maisto pramonėje sumažėjo 2,2 proc.
Nuo „Covid“ pandemijos pradžios gamybos apimtys Lietuvos maisto pramonėje krito tik du kartus: antrąjį 2020 m. ketvirtį (-1,5 proc.) ir ketvirtą 2022 m. ketvirtį (-2,2 proc.). Labai tikėtina, kad dėl mažėjančio vartojimo gamybos apimtys Lietuvos maisto pramonėje mažės ir pirmąjį 2023 m. ketvirtį, teigia A. Izgorodinas.
