Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Reikia sukurti mechanizmą
Po to, kai Lietuvos Seimas paskelbė Rusiją teroristine valstybe, R.Lopata aiškina, kad buvo priimta pirmoji rezoliucija, bandyta aiškintis, koks turi būti sukurtas politinis teisinis mechanizmas jos tezėms įvykdyti. Per tą laiką beveik spėjo gimti ir antroji rezoliucija.
„Dar ją tobuliname. Kryptys, kuriomis galima ir reikia žengti, jau maždaug aiškios. Bet yra ginčių, pavyzdžiui, kieno kompetencija yra mūsų verslai Rusijoje. Tai prekybiniai reikalai, priklausantys Europos Sąjungos (ES) bendrajai kompetencijai, bet yra ir kitokių nuomonių – kad tai ne prekyba, o bendradarbiavimas su teroristine valstybe, tad tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – komentavo R.Lopata.
Jis norėtų, jog turėtume veikiantį politinį teisinį mehanizmą, kurį galėtume taikyti ne tik Rusijai, o ir bet kokiai teroristinei valstybei. Iki šiol tokio nesukūrėme, nes, anot politiko, nebuvome su tokiomis situacijomis iš taip arti susidūrę, o kai situacija jau turi įtakos mūsų nacionaliniam saugumui, visai kitaip imama reaguoti.
Nors mechanizmo dar neturime, anot jo, gerai bent tai, kad ši situacija jau stebima, su Rusija dirbančios įmonės ir jų skaičius – žinomas. Kaip aiškino liberalas, tokių verslų paviešinimas kirstų jų reputacijai, deja, kol kas šių įmonių viešai paskelbti negalima.
Tačiau jis priiminė anksčiau skelbtus skaičius apie sumažėjusias prekybos apimtis su Rusija, bet panašiai tiek išaugusias apimtis su Vidurine Azija, Kaukazo valstybėmis. Tad klausimas, ar taip nėra apeinamos sankcijos, vis dar išlieka.
„Šis klausimas yra sudėtingas, nes statistika yra aiški, bet ar iš tiesų tai ir reiškia tie skaičiai? Bet tai būdinga ne tik Lietuvai, kitoms ES valstybėms taip pat“, – paminėjo politikas.
Antakius verčia suraukti ir matomos investicijos. Pavyzdžiui, R.Lopatos teigimu, šiuo metu austrai Rusijoje stato ne vieną gamyklą: „Kyla klausimas: kas čia vyksta?“
Jo manymu, tokias investicijas būtų galima sustabdyti tik griežtinant sankcijas, nors ir pripažino, kad kai kurios sankcijos kartais teoriškai atrodo veiksmingos, bet praktikoje tai nepasiteisina.
„Gyvenimas sukuria naują situaciją ir į ją iš karto reikia reaguoti, bet žinome, kad su ES reagavimu yra problemų. ES sprendimų priėmimas yra kur kas lėtesnis, nei norėtume. Tam reikės laiko, bet vien, kad apie tai jau yra kalbama, tos diskusijos intensyvėja, jau yra gerai“, – kalbėjo R.Lopata.
Vyksta žaidimas
Anot R.Lopatos, apskritai Europoje šiuo metu vyksta aiškinimasis, kurios valstybės Rusijai simpatizuoja ir kurios – ne. Jo manymu, netrukus išvysime įspūdingai daug besireiškiančių prorusiškų politikų, verslininkų. Tokie mastai turėtų nustebinti.
„Pavyzdžiui, tai galbūt pamatysime Italijoje.
Apskritai girdėsime kalbas apie sankcijų švelninimą, pacifikaciją šiuo metu, šnekas ir diskusijas apie tai, kad gal parama Ukrainai jau pakankama, o gal ją net reikia mažinti. Pasirodys tam tikros tendencijos atskirose valstybėse.
Nesinori nieko kaltinti, bet, kiek žinome, dažnai rusiški pinigai padaro įtaką Europos politikams“, – pasakojo pašnekovas.
Tad, anot politiko, nereikia kratytis atsakomybių ir galvoti, kad visos šios problemos – tik ES kompetencija, mes taip pat turime imtis veiksmų.
„Galime ir turime spausti Europą keisti žaidimo taisykles. Tas žaidimas vyksta, Briuselio koridoriuose diplomatų spaudimas yra jaučiamas“, – pareiškė jis.
R.Lopata kartu su grupe parlamentarų buvo registravęs rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“, kuria siūlė įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.
Tuo metu Rusijos verslininkams siūlyta neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus vyriausybės leidimo, taip pat raginta svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
Vyriausybę siūlyta įpareigoti pateikti parlamentui teisės aktus, numatančius, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsako ir tos valstybės juridiniai asmenys, kuriems būtų neleidžiama vykdyti veiklos Lietuvos teritorijoje.
Tačiau Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje aptarė šią iniciatyvą ir grąžino iniciatoriams atgal tobulinti.
