Tokius ekonomikos rezultatus pirmadienį paskelbė Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pripažįsta, jog Rusijos ekonomika susitraukė mažiau, nei tikėtasi, tačiau šalis vis tiek TVF sąraše yra kaip pasiekusi blogiausius rezultatus, rašo ELTA. 2022 m. liepą TVF prognozavo, kad Rusijos BVP šiais metais susitrauks 6 proc.
Klausimų dėl „Rosstat“ duomenų patikimumo kilo, tačiau daugelį visgi nustebino Rusijos ekonomikos atsparumas.
Pradėjus karą Ukrainoje šimtai Vakarų įmonių pasitraukė iš Rusijos, laikinai buvo uždaryta Rusijos akcijų rinka, rublio kursas smuko, nes žmonės stovėjo eilėse prie bankomatų.
Tarptautinis finansų institutas prognozavo, kad 2022 m. Rusijos ekonomika susitrauks 15 proc, o JAV prezidentas Joe Bidenas tikėjo, kad susitrauks net perpus.
Tačiau beveik visus 2022 m. Rusija ir toliau laisvai galėjo eksportuoti dujas, naftą, naftos produktus, nes Vakarai apribojimus taikė tik palaipsniui, tad eksportas ir aukštos kainos palaikė jos ekonomiką. Juolab ir Rusijos eksportas drastiškai nesmuko, mat, pavyzdžiui, naftos dalį, kurios Europa neperka, susiurbia Kinija, Indija. Pajamas palaiko ir Rusijos eksportuojamos trąšos, rašo BBC.
„Europos Sąjunga (ES) nenustojo pirkti Rusijos energijos. Kodėl stebimės, kad Rusijos ekonomika nesugriuvo? Tai buvo ES pasirinkimas, kuris lėmė, kad Rusijos ekonomika vis dar palaikoma“, – „Politico“ cituoja Bruegelio tyrimų instituto vyresniąją mokslo darbuotoją Marią Demertzis.
Traukiantis Vakarų įmonėms vietos verslininkai taip pat nesėdėjo vietoje ir ėmėsi darbo. Pavyzdžiui, „McDonald's“ pardavus savo restoranus Rusijoje, naujasis savininkas birželį juos vėl atidarė tik kitu pavadinimu – „Skanu ir taškas“ („Vkusno i Točka“).
„Rosstat“ duomenimis, 2022 m. Rusijos gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriai patyrė nuosmukį, bet žemės ūkio, statybų sektoriaus skaičiai augo. Šalies gamyklos taip pat turi nemažai darbo, tik dabar užsiima ne, pavyzdžiui, automobilių, o ginklų gamyba.
Sankcijos neveikia, kaip norėtume
„Dažnai manoma, kad sankcijos trumpuoju laikotarpiu gali padaryti didelį poveikį ir paveikti net karinę agresiją. Bet tai tik troškimas“, – yra sakiusi Tarptautinio strateginių studijų instituto mokslo darbuotoja Marija Šagina.
Įvestos Vakarų sankcijos yra svarbios, bet nėra nepriekaištingos. Kas norėjo, rado būdų, kaip apeiti ribojimus, pavyzdžiui, prekybą vykdo per tas šalis, kurios sankcijų netaiko arba naudoja kriptovaliutas, rašė BBC.
Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Rusija su Vakarais kovoja trimis frontais – energetikoje, ekonomikoje, realioje karo zonoje. Kaip jis sakė portalui lrytas.lt, energetikos srityje Rusija jau patiria nuostolius, pajamos sumažėjo, karo fronte rusai irgi stringa, bet, kad ir kaip stebina, visgi geriausiai Rusijai sekasi ekonomikos srityje.
„Sankcijų gal dar nepavadinčiau fiasko, bet tai jau arti to. Yra palikta daug išimčių. Kaip vyko prekyba su Rusija, taip ir vyksta toliau, tiesiogiai ar netiesiogiai.
Tik nedidelė dalis Vakarų įmonių iš Rusijos pasitraukė, kai kurios ES šalys net padidino eksportą į Rusiją, kai kurios sumažino, bet tie skaičiai ėmė stabilizuotis, daugiau nekrenta. Vakarų eksportas dar nėra didžiausia problema, nes pinigai už atsiskaitymus dažnai Rusijos biudžeto, iš kurio yra finansuojamas karas, nepasiekia arba pasiekia tik maža dalis.
Didesniu iššūkiu išlieka rusiškų ir baltarusiškų prekių importas, kuris vis dar yra didelis. Bendroje statistikoje matomi skaičiai yra rekordiniai, nes kilo žaliavų, energetikos, metalų, trąšų kainos. Dabar importo skaičiai tėra tik sugrįžę į 2018–2019 m. lygį. Tai – didžiausia ES nesėkmė. Ko tos sankcijos vertos, jei prekės toliau plūsta?“ – kėlė klausimą Ž.Mauricas.
Tačiau, kaip jis pabrėžė, vienas lauke ne karys, tad Lietuva viena bendros situacijos nepakeis, reikia griežtesnių sprendimų Europos lygiu.
Reikia šoko
Dažnai ekspertai mini, kad kai kurių sankcijų poveikis bus regimas tik praėjus daugiau laiko. Jau dabar Rusijai sunku gauti mikroschemų, o tai stabdo gamybą. Ekspertai tikisi, kad poveikį pajus ir užsiimantys nafta, dujomis, mat ne tik mažės Europos importas, bet ir Rusijai ims trūkti Vakaruose gaminamos įrangos.
Maskva rizikuoja pamažu tapti dar vienu Iranu – tarptautiniu mastu izoliuota valstybe, išgyvenančia vis didėjančias ekonomines problemas, rašo „Politico“.
„Sankcijos yra lėto veikimo nuodai, šiek tiek panašūs į arseną. Tam reikia laiko“, – šį mėnesį Europos Parlamentui sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Svarbu ir tai, kad rengiant sankcijas dalis šalių imdavo priešintis, mat išsigąsdavo, kad tam tikri ribojimai suduos smūgį ir jų ekonomikoms. Taip nafta ir dujos pirmaisiais sankcijų paketais nebuvo net paliestos, o vėliau ribojimai imti taikyti palaipsniui. Visa tai padėjo sušvelninti smūgį Rusijos ekonomikai, mat šalis turėjo laiko prisitaikyti ir nukreipti savo eksportą į kitas pasaulio šalis.
„Kad poveikis būtų didžiausias, reikia šoko, tada nebūtų turima laiko prisitaikyti“, – „Politico“ citavo M.Šaginą.
Rusijos vyriausybė prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika susitrauks 0,8 proc., tačiau TVF mano, kad dėl išliekančio didelio šalies eksporto augs 0,3 proc.
