Nederlinga pradžia
Registrų centras vasario pradžioje apžvelgė, kokia situacija NT rinkoje 2023-iųjų pradžioje. Ji išties nebuvo derlinga – pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje įregistruota beveik 7,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 23 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 30 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį.
Visoje šalyje įregistruota daugiau kaip 2 tūkst. butų pardavimų – 19 proc. mažiau nei prieš metus ir 25 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį. Per pastaruosius keletą metų mažiau butų sandorių per mėnesį buvo registruota tik prasidėjus COVID-19 pandemijai 2020 metų balandžio ir gegužės mėnesiais.
Šiemet Lietuvoje taip pat įregistruoti 666 individualių gyvenamųjų namų pardavimai – 31 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 35 proc. mažiau nei pernai gruodį. Individualių namų mėnesio pardavimai buvo mažiausi per pastaruosius keletą metų.
Per sausį visoje šalyje taip pat įregistruota beveik 3,7 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 24 proc. mažiau nei 2022 metų sausį ir 31 proc. mažiau nei pernai gruodį.
„Jei žiūrėtume į paskutinių trijų mėnesių vidurkį, tai jis yra maždaug kaip 2013–2014 metų. Bet nėra taip blogai, kaip buvo 2009 metais“, – portalui lrytas.lt sakė VšĮ „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius.
Vis dėlto „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas guodė, kad situacija kitose Europos šalyse – dar prastesnė.
„Lietuvos aktyvumas yra sumažėjęs, bet ne taip, kaip daugelyje kitų šalių. Tai susiję su bendra ekonomine situacija, nes Lietuvos vartotojų lūkesčiai yra geriausi Europos Sąjungoje dėl kylančių pajamų, labai žemo nedarbo lygio, taip pat bankai nesugriežtino būsto išdavimo sąlygų, priešingai nei daugelis kitų euro zonos valstybių. Aišku, dar prisidėjo tai, kad Vilniuje gyventojų skaičius sparčiai auga, nes atvyko daug asmenų iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos“, – tvirtino jis.
Kalčiausios – pabrangusios paskolos
Ekspertai neslepia, kad prie dažnai vangios metų pradžios šįsyk prisidėjo nemažai priežasčių, suformavusių tokią prastą metų pradžią rinkai.
„Pagrindinė priežastis – kad pakilo palūkanų normos. Kita priežastis – bendra infliacija, kuri buvo viršijusi 20 proc., o dabar vėl nusileido iki 18 proc. Tai mažino gyventojų perkamąją galią, dėl to žmonės atideda sprendimą įsigyti būstą ar net nebelabai gali įsigyti, nes išaugus išlaidoms, pajamos neaugo ar augo ne taip sparčiai.
Trečia priežastis – geopolitinis neapibrėžtumas. Jis kol kas neturi reikšmingo poveikio, bet tam tikrą turi, ypač tam tikruose segmentuose – gerokai didesnė dalis žmonių dairosi turto Pietų Europos šalyse, jie nori gyventi kuo toliau nuo Rusijos pasienio“, – teigė Ž.Mauricas.
Jam antrino ir A.Antanavičius. Anot jo, galima numanyti, kad dėl NT sandorių sumažėjimo labiausiai kaltos pakeltos palūkanų normos – jos prisidėjo ir tiesiogiai, ir netiesiogiai.
„Tokios palūkanos suformuoja neigiamus lūkesčius. Žmonės, nežinodami ko tikėtis ateityje, pristabdo rimtų pirkinių įsigijimą. Kita dalis pirkėjų, kurie buvo spekuliaciniai, dabar supranta, kad pasikeitus ekonominei aplinkai kainų kilimas yra miglotas. Toks atsitraukimas vėlgi atėmė dalį pirkėjų iš rinkos. Visa tai susisumuoja į bendrą rezultatą, kuris rodo, kad aktyvumus NT rinkoje sumažėjęs“, – komentavo A.Antanavičius.
Sunku susitaupyti būstui
Kaip ir dažniausiai, dėl susidariusios padėties labiausiai nukentėjo žemiausias pajamas uždirbantys tautiečiai – jiems susimokėjus mokesčius, nusipirkus maisto, beveik nebelieka pinigų, kuriuos sutaupę galėtų skirti būstu įsigyti.
„Šiuo metu jautriausia yra ekonominė klasė – dauguma jautrūs ir galutinei kainai, turi didesnę priklausomybę nuo paskolų. Šiame segmente daugiausia įtampos“, – aiškino A.Antanavičius.
„Šiuo metu labiausiai kyla būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, o jei žmogaus pajamos nėra labai didelės, paaugus išlaidoms papildomų pajamų būstui įsigyti ženkliai sumažėja. Kituose segmentuose pokyčiai nėra tokie dideli, nes jei gyventojų pajamos būna didesnės, jie perka pagal poreikį, jie žiūri į ilgesnį horizontą, tad jiems nėra skirtumo, kada įsigyti. Taip pat vis dar nemažai investicinio pirkimo, kai perkamas antras, trečias būstas“, – antrino ir Ž.Mauricas.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis išskyrė ir dar vieną segmentą, nukentėjusį nuo nepalankių veiksnių. Tai – naujos statybos būstai, kurie dar nėra pastatyti, o pardavinėjami statybų eigoje.
„Čia matyti didžiausias paklausos nukritimas 2022 metų antrame pusmetyje – beveik 80 proc. Žmonės vengia įsigyti tokius būstus dėl neapibrėžtumo, nenori įsipareigoti, kol tas būstas nėra pastatytas. O kalbant apie senos statybos būstus, jų sumažėjimas – 10–20 proc.“, – skaičius pateikė S.Vagonis.
Ateity bus geriau?
Svarstantiems, kada įsigyti būstą, ekspertai tiksliai atsakyti negalėjo, kadangi ekonominė Lietuvos ateitis esą gan miglota. Vis dėlto tikimasi šviesesnės ateities – mažų mažiausiai, kainos kilti neturėtų, o galbūt netgi šiek tiek kris.
„Tai priklausys nuo to, kokia bus ekonominė būklė ir į kurią pusę pasisuks žmonių lūkesčiai. Jei būklė neblogės, NT rinka po truputį išjudės. Manau, kad pirmąją metų pusę NT rinka bus stabilesnė, o į kurią pusę ji pasisuks, parodys kita metų pusė“, – prognozavo S.Vagonis.
A.Antanavičius irgi vylėsi, kad ateitis rinkai bus lengvesnė, o aiškiau pasidarys jau pavasarį.
„Kol kas būstų kainos nereaguoja taip, kaip tikėtųsi dalis rinkos. Kainų kilimas yra sustojęs, bet nėra ir kritimo. Kad kainos mažėtų, reikia truputį daugiau laiko. Pardavėjams norisi palaukti, pažiūrėti, kas toliau bus. Kol kas išsilaiko sumažėjusi paklausa, kuri pardavėjams parodo, kad jų pageidaujamas kainų lygis galbūt nebėra priimtinas pirkėjams.
Dabar klausimas, kuri pusė pirmiau pasiduos. Iki šiol būdavo, kad pirkėjai pasiduodavo – šiek tiek lukterėdavo, po to vėl grįždavo į rinką ir pirkdavo didesnėmis kainomis. O dabar kol kas atrodo, kad galbūt atėjo ir pardavėjams laikas neatlaikyti to spaudimo – jei norės parduoti, turės šiek tiek mažinti kainas. Daug kas rinkoje laukia pavasario, nori pasižiūrėti, kaip žmonės reaguos pasibaigus šildymo sezonui, kokios bus jų nuotaikos“, – šnekėjo jis.
Ž.Mauricas taip pat manė, kad pradžioje metų NT rinkoje tęsis vangumas ir stagnacija, o po to ateis geresni laikai.
„Pasivažinėsime amerikietiškaisiais kalneliais. Bet jei infliacija šių metų pabaigoje sumažės, tai palūkanos bent jau nebekils, o gal pradės kristi. Tad 2024 m. turėtų būti neblogi. Tikiuosi, kad tos kainos neaugs bent porą metų. Kitaip galime net prisivirti košės – galima pasižiūrėti, kaip mus vertina užsieniečiai: daug kas sako, kad Vilniaus kainos kaip Vakarų Europoje, o atlyginimai ten daug didesni. Geriau pirmauti atlyginimais, o ne kainomis“, – juokėsi ekonomistas.
