Pernai Rusijai įsiveržus į Ukrainą, 27 narių blokas, susidūręs su sparčiai augančiomis energijos kainomis, praėjusių metų liepą susitarė nuo 2022 metų rugpjūčio iki 2023 metų kovo mėnesio 15 proc. sumažinti dujų suvartojimą.
Faktiniai mažinimo rodikliai viršijo „savanorišką“ tikslą dėl švelnių orų ir aukštų kainų, privertusių namų ūkius ir verslus riboti energijos suvartojimą.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, rugpjūčio-sausio mėnesiais dujų suvartojimas ES sumažėjo 19,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu nuo 2017 iki 2022 metų.
Praėjusiais metais priimtas ES reglamentas nustoja galioti kovo pabaigoje, pirmadienį vakare pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson, pridurdama, kad Komisija mano, jog „tolesnis paklausos mažinimas – tai pasirinkimas, dėl kurio nereikia apgailestauti“.
„Labai svarbu užtikrinti mūsų pasirengimą kitai žiemai ir iki lapkričio 1 dienos pasiekti 90 proc. atsargų tikslą“, – pridūrė ji. Tai yra nuolatinis ES tikslas kiekvienai žiemai.
ES valstybės narės turės susitarti dėl bet kokio naujo mažinimo tikslo kitai žiemai.
Vokietija, didžiausia ES ekonomika, paragino nustatyti didesnį nei 15 proc. tikslą. Vokietijos valstybės sekretorius Svenas Giegoldas sakė, kad svarbu „ne tik pratęsti dabartinių taisyklių galiojimą, (bet) turime būti griežtesni, kad pasiųstume signalą rinkai“.
Kiti buvo santūresni. Čekijos pramonės ministras Jozefas Sikela sakė, kad praėjusių metų žingsniai „techniškai negali būti pakartoti“.
„Negalima versti namų ūkių šildytis dar mažiau. Negalima versti pramonės gaminti dar mažiau“, – perspėjo jis, ragindamas imtis tokių priemonių kaip didesnis energijos suvartojimo efektyvumas.
