„Pirmiausia, mes turime visi sutarti, kad nelegalus darbas, tai ne vien tik žala valstybei ir visuomenei, bet ir pačiam verslui, nes sąžiningai veikiantis verslas patiria neteisingas konkurencines sąlygas iš verslų, kurie naudojasi nelegaliu darbu. Nelegalaus darbo užkardymas yra ir verslo interesas, kad vyktų sąžininga ir teisinga konkurencija“, – trečiadienį LRT radijui komentavo A.Romanovskis.
„Baudos nekito jau beveik dešimt metų“, – pridūrė jis.
Visgi, pasak LVK prezidento, keliant baudas būtina atsižvelgti į tai, kokiomis sąlygomis ir dėl ko įvykdytas pažeidimas. Jo teigimu, vienos dienos pavėlavimas pranešti neturėtų užtraukti tokios pat atsakomybės kaip aktyvus nuslėpimas.
„Pažeidimo pobūdžiai gali būti labai skirtingi. Gali būti, kad viena diena pavėluotas pranešimas apie įdarbintą asmenį jau užtraukia galimą atsakomybę. Pažeidimo intencija, tai yra tyčinis ar netyčinis pažeidimas, ir daugelis kitų faktorių apsprendžia pažeidimą. Dėl to ir baudos skiriasi. Dėl to yra ir minimali, ir maksimali bauda. Sutikime, kad nereikia viską sudėti į vieną“, – tikino jis.
Tuo metu vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas teigia, kad toks atsižvelgimas į galimai netyčinius pavėlavimus yra neįmanomas. Anot jo, daugelis bendrovių, kurios yra baudžiamos už nelegaliai dirbančius asmenis, teisinasi pavėluotais pranešimais arba pamiršimu juos pateikti.
„Vienas iš sąvokos „nelegalus darbas“ apibrėžimų yra nepranešimas socialinio draudimo įstaigai. (...) Pasiteisinimai būna įvairūs: kad asmuo dirba pirmą dieną, kad yra pavėluoti pranešimai ar buhalterė pamiršo ir nepranešė“, – aiškino D. Čeponas.
Taip pat, pasak jo, pranešimo apie darbą nepateikimas yra vienas iš pagrindinių įrodymų, leidžiantis nustatyti, kad įmonėje dirbantys žmonės tai darė nelegaliai.
„Įrodinėjimo metu, pranešimo nepateikimas socialinio draudimo valdybai yra pagrindinis saugiklis, kuris leidžia mums konstatuoti nelegalų darbą“, – teigė jis.
