Jėgaines žadina saulė
„Kovo mėnesį saulės jėgainę jau turėtumėte“, – vasario viduryje pasivijęs nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ skambutis vilnietį Rimą nustebino, bet neatėmė sveiko proto.
Kone tuo pat metu į elektroninę pašto dėžutę įkrito ir „Elektrum Lietuva“ pasiūlymas – ši įmonė jėgainei įrengti skyrė tiek pat laiko. O tada pažiro pasiūlymai socialiniame tinkle ant stogo modulius iškelti nors ir per dvi savaites.
Bet ar visada toks greitis yra pamatuotas? Ar apskritai investicijos į saulės jėgainę sugrįžta?
„Esu nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum“ klientė, ir laukiu saulės elektrinės nuo 2022-ųjų gegužės. Vis dar laukiu, nors galutinis terminas buvo 2023-ųjų sausio 13 diena, – sakė su redakcija susisiekusi Eglė Š. – Viena iš įsipareigojimų nevykdymo priežasčių – labai daug klientų.
Tad ir kyla klausimas, jei siūloma naujiems klientams taip greit įrengti saules elektrinę, kur lieka senieji klientai, kurie laukia mėnesiais?“
Pasak Eglės, pasirašant sutartį „Elektrum“ vadybininkė įtikinėjo, kad saulės elektrinė bus sumontuota rudenį, jei tik ESO galimybės leis ir gausiu APVA kompensaciją. „Esą, sutartis – tik formalumas, tačiau tas sutarties „formalumas“ tęsiasi iki šiol. Esu sumokėjusi 7500 eurų, tad jaučiuosi apgauta“, – teigė moteris.
Privalu skaičiuoti
„Pagal ilgalaikę sutartį, 2022-ųjų sausį sudarytą su „Enefit“, už žaliąją – vėjo jėgainių gaminamą elektros energiją moku ypač palankią kainą – 0,12 euro už kilovatvalandę (kWh). Vidutinis per mėnesį suvartotos energijos kiekis sukasi apie 650 kWh, per metus – apie 7150 kWh“, – aiškino Rimas.
Šio tiekėjo klientas jis yra nuo 2020-ųjų rudens, o pagal ankstesnį planą už elektrą mokėjo biržos kainą.
2022-ųjų pradžioje gautas pasiūlymas pasikeisti planą – sudaryti 6 metų rezervacijos sutartį – jam buvo priimtinas, tačiau sutarties įsigaliojimo teko laukti pusmetį, o per tą laiką elektros kaina šokinėjo padebesiais.
„Bandžiau skaičiuoti, per kiek laiko 8–10 kW galios elektrinė atsipirktų, jei moku už elektros kWh po 0,12 euro. Deja, pagal dabartines jėgainių kainas tektų investuoti apie 9–11 tūkst. eurų, investicija atsipirktų maždaug per 11–12 metų. Gavus paramą – maždaug trejais metais greičiau. Yra ir dar keletas svarbių dalykų. Kadangi namo stogas plokščias, jėgainę tektų montuoti ant specialių konstrukcijų, o tai sąmatą padidintų dar apie 1500 eurų, taip pat pailgintų ir atsiperkamumo laiką.
Be to, dar yra būsto paskola, o tai reiškia, kad būtų sudėtinga iš banko gauti papildomą finansavimą“, – sakė Rimas.
Pasak jo, vienintelis jo turimas privalumas – nereikėtų didinti elektros įvado namuose galios, nes šiuo metu ji siekia 10 kW, taigi netektų tam gaišti laiko.
Pirma reikia apsižiūrėti
Šiuo metu elektros tiekėjams paprasčiau įkalbėti savo klientus – danguje retsykiais pasirodanti saulė primena, kad jėgainę, apskaičiavus visus argumentus „už“ ir „prieš“, pats laikas būtų užsisakyti. Bet ar tikrai po mėnesio saulės moduliai jau gamintų elektros energiją?
Atsakymas į šiuos klausimus kai kuriuos būsto savininkus privers atvėsti. Iš tikrųjų per mėnesį jėgainė gali iškilti, jei žmogus turi santaupų arba jo užmojų nevaržo būsto paskola, o su Energijos skirstymo operatoriumi (ESO) jis jau būna išsiaiškinęs, ar esamai elektros infrastruktūrai pakanka turimos galios.
„Prieš pildant paraišką jėgainės kompensacijai gauti reikia išsiaiškinti, ar tikrai yra elektrinės montavimo galimybės, pasitikrinti, kokiomis sąlygomis elektrinė gali būti prijungta prie skirstomojo tinklo. Tai padaryti rekomenduojama iš anksto, nes, patvirtinus paramą, į ESO dėl prijungimo sąlygų vienu metu kreipiasi itin daug žmonių ir susidaro spūstys.
Be to, gali būti rezervuota visa elektros linijos galia, tokiu atveju ESO nebeišduotų leidimo saulės elektrinės statybai arba pasiūlys rekonstruoti elektros tinklą, kad elektrinę būtų galima prijungti“, – yra aiškinęs nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.
Gresia papildomos išlaidos
Pasak banko „Swedbank“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, gyventojai, jau turintys būsto paskolą ir norintys už naują paskolą įsirengti saulės elektrinę, turi kelias alternatyvas.
„Visų pirma galima didinti turimos būsto paskolos sumą, jei tai leidžia turto vertė ir klientas turi 15 proc. pradinio įnašo nuo bendros sąmatos.
Tiesa, šiuo atveju svarbu įvertinti papildomas sąnaudas, susijusias su paskolos didinimu, nes reikėtų iš naujo įvertinti nekilnojamąjį turtą, sumokėti sutarties bei hipotekos mokesčius, kurie gali siekti kone tūkstantį eurų“, – aiškino S.Abraškevičius.
Kitas variantas – saulės elektrinei, šilumos siurbliui, energijos kaupikliui įsirengti ir panašioms reikmėms pasirašoma vartojimo sutartis. Tai – atskira paskola, kurios minimali finansavimo suma prasideda nuo 3 tūkst. eurų.
„Tad jeigu kalbame apie tokią paskolos sumą kaip 8 tūkst. eurų, susumavus visas išlaidas dažniausiai labiau verta imti vartojimo paskolą, nei didinti būsto kreditą, tačiau galutinius pasiūlymus bankas pateikia įvertinęs kiekvieną atvejį individualiai.
Bet kuriuo finansavimo atveju galioja atsakingo skolinimo nuostatai, vertinamos gyventojo ar namų ūkio pajamos ir jo kredito istorija“, – teigė banko atstovas.
Pravers skaičiuotuvas
O kaip jėgainių atsiperkamumą apskaičiuoja patys nepriklausomi elektros tiekėjai? Anot „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, tikslų atsipirkimo laiką lemia daugybė dalykų – elektrinės galingumas, elektros sąnaudos, pasirinktas ESO planas, jėgainės įrengimo kokybė ir kiti.
„Kiekvienu atveju tą laiką reikia skaičiuoti individualiai. Bet galima ir preliminariai. Elektrinės įsirengimas be valstybės paramos atsiperka maždaug per penkerius metus, pasinaudojus parama – maždaug per pusketvirtų metų“, – sakė V.Koryzna.
Pavyzdžiui, jei metinis elektros energijos poreikis būste sudaro 7800 kWh, o elektros kWh kainuoja 0,28 euro, už elektrą per metus sumokami 2184 eurai.
Jei nutariama įsirengti saulės elektrinę, esant tokiam pat elektros energijos poreikiui prireiks jėgainės, kurios nominali galia siekia 8,2 kW.
Prognozuojama, kad per metus tokia elektrinė galėtų pagaminti apie 7790 kWh – šis kiekis prilygtų visam metiniam poreikiui.
„Šiuo metu 8,2 kW saulės elektrinės kaina siekia apie 9 tūkst. eurų, o valstybės kompensacija ją sumažina iki 6,3 tūkst. eurų.
Mūsų klientai dažniausiai renkasi ESO planą, kai mokama už leistiną generuoti elektrinės galią. Per metus už tokį planą tektų sumokėti apie 388 eurus. Taigi per metus namų ūkis sutaupytų apie 1795 eurus ir po pusketvirtų arba po penkerių metų elektrinė jam atsipirktų ir pradėtų duoti grąžą.
Jei gyventojas rinktųsi ESO planą, numatantį atsiskaitymą už atgautą energijos kiekį, atsipirkimo laiką lemtų ne tik saulės elektrinės sugeneruojamas energijos kiekis, bet ir elektros energijos vartojimo įpročiai“, – aiškino V.Koryzna.
Anot jo, kad elektrinė duotų kuo didesnę grąžą, reikia atsirinkti tinkamą įrangą ir rangovus. Mat elektrinė gali tarnauti dešimtmečius, todėl itin svarbi darbų ir įrangos garantija, taip pat tinkamas įrengimas bei priežiūra.
Tačiau turint galvoje, kad pastaruoju metu pradėjus kilti bazinėms palūkanų normoms akivaizdžiai brangsta paskolos, už jas įrengiamų elektrinių atsipirkimo laikotarpis gerokai pailgėja.
Kainų kadrilis slopsta
Pernai kilusi energetikos krizė smarkiai padidino saulės jėgainių poreikį, o kartu ir jų modulių bei įrengimo kainas. Įtaką joms darė ir tai, kad tiekimo grandinės, sutrūkinėjusios per pandemiją, dar nebuvo atsikūrusios.
Pasak V.Koryznos, išties šie du veiksniai darė įtaką kainoms, tačiau pastaruoju metu jos liovėsi kilusios.
Įmonių, siūlančių įrengti individualias saulės jėgaines, taip pat atsirado devynios galybės. Ar gali taip būti, kad, esant dideliam ESO paslaugų poreikiui, taip pat ir finansavimo šaltiniams gauti, pakanka mėnesio?
„Nors Lietuvoje yra nemažai įmonių, siūlančių įrengti saulės jėgaines, vis tiek tenka stoti į ilgą eilę ir laukti įrangos 3–6 mėnesius.
Išties savo klientams, turintiems ESO sąlygas tapti gaminančiu vartotoju, galime jas įrengti per mėnesį.
Paspartinti įrengimo greitį nutarėme atsižvelgdami į didėjančią paklausą ir metų laiką, nes dabar atėjo laikas, kai elektrinės gali pagaminti daugiausia energijos“, – teigė „Enefit“ atstovas.
Estai pagal gamybą lenkia dvigubai
2022 metais Lietuvoje veikė per 500 MW galios saulės elektrinių.
Praėjusių metų liepą Energetikos ministerija parengė atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) energetikos įstatymą, kuris dalį rinkos dalyvių privertė sustabdyti šiuo metu vykdomus projektus. Mat ministerija komercinių saulės elektrinių galią apribojo iki 2 GW.
Teigiama, kad toks teisės aktas priimtas norint teisiškai apsaugoti mažuosius gaminančius vartotojus, bet suplanavus dalį suminės saulės jėgainių galios skirti mažiesiems gamintojams apribotą stambių projektų plėtrą.
„Estijoje patys skirstomieji energijos ir perdavimo tinklai padengia dalį individualios saulės elektrinės įrengimo išlaidų, ir gaminantis vartotojas turi padengti tik 20 proc. įrengimo sumos.
Be to, Estijos vyriausybė skiria dalį biudžeto lėšų fiziniams asmenims, kurie nori įsirengti iki 15 kilovatų galios saulės elektrinę.
Taip jie apsaugomi nuo papildomų prisijungimo prie skirstomųjų tinklų mokesčių, tad retai pasitaiko, kad mažieji vartotojai negalėtų padengti saulės elektrinių prijungimo sąnaudų“, – teigė vienas saulės jėgainių projektavimo, statybos ir priežiūros įmonės Estijoje bei Lietuvoje „Smartecon“ įkūrėjų Magno Kure.
Estijoje apie 6 proc. suvartojamos elektros energijos pagamina privačios saulės elektrinės bei saulės parkai, o Lietuvoje padidinti gamybos neleidžia įvesti saulės elektrinių plėtros ribojimai.
Tuo metu Estijoje, pasak M.Kure, dar spartesnei elektrinių plėtrai trukdo techniniai dalykai, pavyzdžiui, labiau nutolusiose šalies vietovėse prisijungimas prie perdavimo tinklų kainuoja brangiau.
„Saulės elektrinės prijungimo sąnaudos smarkiai išauga tose vietovėse, kur elektros tinklo pralaidumas yra pasiekęs maksimalią ribą.
Siekiant kurti naujas prijungimo galimybes ieškoma būdų, kaip suvienyti įmones ar fizinius asmenis, kad kartu jie investuotų į saulės energetiką ir sąžiningai pasidalintų prijungimo sąnaudas“, – teigė M.Kure.
Gamina vis daugiau
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, praėjusiais metais atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse pagaminta elektros energija sudarė 60 procentų visos šalies gamybos, o elektros energijos suvartojimas per metus sumažėjo 5,4 procento.
Užpernai atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 48 procentai šalies elektros energijos, o pernai ši dalis pasiekė 60 procentų.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, palyginti su metais prieš tai, 2022 m. itin reikšmingai paaugo elektros energijos gamyba saulės elektrinėse.
„Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino daug daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba vėjo elektrinėse išaugo 11,6 procentų, o saulės elektrinėse – net 74 procentais. Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas. Tuo pačiu dujomis varomų šiluminių elektrinių gamyba susitraukė daugiau nei trečdaliu“, – sako D. Matelionis.
Saulės elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 0,157 TWh iki 0,273 TWh, vėjo nuo 1,355 TWh iki 1,513 TWh, o šiluminių elektrinių susitraukė nuo 1,722 TWh iki 1,161 TWh.
Hidroelektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2021 m., paaugo 20,4 procento (nuo 0,380 TWh iki 0,457 TWh).
Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 2,545 TWh. Visa Lietuvos elektros gamyba 2022 metais siekė 4,250 TWh, 9,4 procentais mažiau nei 2021 metais.
