Dėl šių įstatymų projektų dar turės apsispręsti Seimas. Parlamentarų prašoma apsvarstyti teisės aktus skubos tvarka.
Reaguojant į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, URM siekia nustatyti naują nacionalinių sankcijų reglamentavimą. Siūloma sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą. Taip pat norima drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Tokios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Tuo metu už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimus juridiniams asmenims galėtų grėsti baudos. Kaip teigiama Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso bei Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte, iniciatoriai imasi teisės aktų pokyčių, atsižvelgdami į geopolitinę regiono padėtį bei siekį apsaugoti šalies ir visuomenės saugumo interesus.
„Bausmė gali būti skiriama ne tik už tarptautinių, bet ir už Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus“, – rašoma teisės akte.
Įstatymo projekte už ribojamųjų priemonių pažeidimus numatoma taikyti tokias poveikio priemones: baudą nuo 50 iki 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalyku ar veiklos rezultatu, vertės, bet ne mažesnę nei 10 tūkst. eurų; baudą nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų, kai tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos.
Jeigu tais pačiais metais sankcijos būtų pažeidinėjamos pakartotinai arba kai nusižengimo vertė siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų – tokiu atveju skiriama bauda siektų iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažiau nei 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalyku ar veiklos rezultatu, vertės, ir ne mažiau nei 20 tūkst. eurų.
Be to, numatoma, kad už nusižengimus būtų galima skirti ne tik baudas, bet ir prekių, paslaugų ar kitokių lėšų konfiskavimą.
Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila sako, kad Vyriausybės Seimui teikiami įstatymo projektai, numatantys baudas juridiniams asmenims už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimus, turėtų atgrasyti verslus, svarstančius išvengti Rusijai ir Baltarusijai taikomų ribojimų, ir užkardyti neteisėtą jų veiklą.
„Lietuva visada buvo labai principinga, siekiant kuo platesnių ir didesnių sankcijų – tiek Rusijai, tiek Baltarusijai. Neabejoju, kad tas bus ir ateityje. Bet kadangi dėl mūsų geografinės padėties esame pasienyje, neretai objektyviai tas srautas įvairių bandymų apeiti sankcijas eina per Baltijos valstybes. Dėl to papildomos priemonės, ką sukuria ir įstatymo pataisos – tiek sudaryti galimybes bausti juridinius asmenis, kurie pažeidinėtų sankcijų režimus, tiek galimybę už sankcijų pažeidimą konfiskuoti gabenamas prekes – tikrai veiktų kaip papildoma atgrasymo priemonė“, – sakė J.Survila.
„Daugelis priemonių – tiek baudos, tiek viešumas, tiek reputacija – viskas komplekse sudaro galimybes tokius pažeidimus užkardyti“, – nurodė jis.
Kovo 8-ąją Vyriausybė pritarė tūkstantinių baudų skyrimui už tarptautinių sankcijų pažeidimus bei siūlo Seimui įtvirtinti nacionalines sankcijas – jau šiuo metu galiojančius vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ribojimus reglamentuoti atskiru įstatymu.
Klausiamas, kodėl reikia imtis įstatyminės bazės naujinimų, J.Survila tvirtino, kad, teisiniu požiūriu, tai yra „stipresnis ir tvaresnis instrumentas“, galintis pasitarnauti Lietuvai tarptautiniuose teismuose.
„Yra papildomas teisinis įstatyminis pagrindas – t. y., nustatyti papildomas nacionalines ribojamąsias priemones, kurios neprieštarautų ES teisei ir tarptautinėms sankcijoms. Tai yra teisiniu požiūriu stipresnis, tvaresnis instrumentas. Tai padeda ir tarptautiniuose teismuose, nes būna praktikų, kada neretai ar negavę leidimų, ar vizų piliečiai irgi skundžiasi“, – aiškino viceministras.
