„Dalis jų deklaravo paramą Ukrainai ir nutraukė turėtus ryšius, kiti skelbia palaikantys Ukrainą, bando šalinti viešą informaciją apie rizikingus ryšius, nors ne visais atvejais juos nutraukia“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente.
Lietuvos žvalgybininkų teigimu, šie ryšiai kelia rizikų, nes jais gali naudotis Rusijos subjektai, įskaitant žvalgybos tarnybas, Rusijos interesus atitinkančiai veiklai vykdyti.
„Kai kurių Lietuvoje veikiančių asmenų ir subjektų ryšiai Rusijoje ar Baltarusijoje buvo mezgami ne vienerius metus: norėdami sėkmingai vystyti verslą jie siekė įgyti įtakingų asmenų ar institucijų palankumą šiose valstybėse, tam buvo pasitelkiama korupcija, asmeninės pažintys, taip pat siūlymai įtakingiems asmenims vystyti bendrus verslo projektus.
Tokio pobūdžio ryšių turintys asmenys ar subjektai, neatmestina, bus pasitelkiami nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais tikslais, pavyzdžiui, atstovauti priešiškų valstybių interesams ar įgyvendinti neskaidrias verslo ar sankcijų apėjimo schemas“, – rašoma dokumente.
Pastebima, kad Lietuvos piliečiai ir verslo įmonės, turinčios ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat įmonės, kurių valdyme dalyvauja šių valstybių piliečiai, gali tapti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikiniais.
„Šių tarnybų pagrindiniai verbavimo taikiniai yra asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją, taip pat ir turintys galimybę jose lankytis nuolat. Prioritetas teikiamas tiems, kurie dėl sąsajų su Rusija ar Baltarusija, verslo interesų ar ideologinių motyvų yra lojalūs šių valstybių režimams.
Žvalgybos duomenimis, kai kurie interesų Rusijoje ir Baltarusijoje turintys verslo subjektai siekia išlaikyti ryšius ir tęsti verslą šiose valstybėse, todėl perkėlė savo veiklą į trečiąsias šalis, kurios sankcijų Rusijai ir Baltarusijai netaiko. Kiti bando plėtoti ir palaikyti verslo ryšius šiose šalyse per asmenis, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą, tačiau praeityje turėjo ar tebeturi ryšių su Rusijos, Baltarusijos institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis, žvalgybos tarnybomis“, – rašoma dokumente.
Nurodoma, kad 2022 m. beveik visuose nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose Lietuvos ūkio sektoriuose būta atvejų, kai Lietuvos ar užsienio investuotojams, turintiems riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių, buvo ribojamos galimybės investuoti ar dalyvauti strategiškai svarbiuose sandoriuose.
„Taip pat nustatyta atvejų, kai ES įmonės, neturėjusios riziką ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių ir neįvertinusios galimų pavojų, pradėjo bendradarbiauti su tokio pobūdžio ryšių turinčiais partneriais, todėl buvo apribotos jų galimybės dalyvauti nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose sandoriuose“, – rašoma vertinime.
Virsmo technologijos
Atskiras dėmesys paviešintame dokumente skiriamas aktyviai plėtojamoms virsmo technologijoms, kurios turi didelę įtaką JAV, Kinijos ir Rusijos galių pasiskirstymui pasaulyje.
„Šios technologijos vis labiau vertinamos kaip priemonė pasiekti proveržį ekonomikoje, taip pat strateginį ir operacinį pranašumą konflikto metu. Dėl to didžiosios šalys vykdo ambicingus virsmo technologijų vystymo planus.
Virsmo technologijos (angl. emerging and disruptive technologies) – tai technologijos, turinčios potencialo iš esmės pakeisti ar patobulinti jau esamų technologijų vykdomas funkcijas. Šiuo metu aktyviausiai vystomos šios: dirbtinis intelektas, didieji duomenys, kvantinės, autonominės, kosmoso ir kitos technologijos“, – rašoma dokumente.
Pastebima, kad augant tarptautinei technologinei konkurencijai, taip pat Vakarams plečiant sankcijų režimą technologijų eksportui į Rusiją ir Baltarusiją, virsmo technologijas tyrinėjantys ir vystantys Vakarų, kartu ir Lietuvos, subjektai tampa potencialiais priešiškų valstybių taikiniais.
„Pramonės ir mokslo atstovai iš Kinijos, Rusijos ir kitų karines technologijas vystančių valstybių ieško būdų bendradarbiauti su technologijų įmonėmis ar akademine bendruomene – teikia pelningus gamybos užsakymus, siūlo dalyvauti bendruose tyrimų projektuose arba žada patrauklias investicijas į gaminamas komercines technologijas.
Įmonės ir akademinė bendruomenė, įsitraukdamos į bendradarbiavimą su trečiųjų šalių atstovais, kurie prisideda prie priešiškų šalių karinių technologijų vystymo, rizikuoja veiklos perspektyvomis: paaiškėjus informacijai apie tikruosius sandorio užsakovus ir karinius technologijų panaudojimo tikslus, toks sandoris gali turėti žalos technologijų kūrėjų reputacijai ir galimybėms bendradarbiauti su Vakarų partneriais ateityje“, – rašoma dokumente.
Pateikiamas pavyzdys, kai socialiniuose tinkluose išplatinęs informaciją apie naujai vystomą vaizdo atpažinimo technologiją, lietuviškas startuolis „H-M Visionary“ sulaukė pasiūlymo iš įmonės pavadinimu „Unolexar“.
Informacija, kuria remiantis padaryti vertinimai šiame dokumente, baigta rinkti 2023 m. vasario 5 dieną.
