Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vasarį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo mažiausiai tarp didžiųjų Lietuvos miestų – 7,56 ct be PVM. Tai 27 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šilumos kaina siekė 10,37 ct/kWh be PVM.
Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokėjo apie 71 euro sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje – 122 eurus. Šiais metais vilniečiai už šilumą moka vieną mažiausių kainų visoje Lietuvoje.
„(...) Šilumos kaina yra vienas iš veiksnių, nuo kurio tiesiogiai priklauso sąskaitos dydis, bet svarbi ir lauko oro temperatūra.
Vasarį vidutinė lauko oro temperatūra sostinėje buvo -1 °C, kai tuo tarpu sausį termometras fiksavo -0,1 °C. Nors mėnuo ir buvo šaltesnis, tačiau mažesnė šilumos kaina, trumpesnis mėnuo lėmė, kad klientams sąskaitos mažėja jau antrą mėnesį iš eilės“, – sako VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Kovo mėnesį šiluma sostinėje dar pigo. Pirmą kalendorinio pavasario mėnesį vilniečiai už šilumos kilovatvalandę mokės 6,97 ct be PVM.
VŠT primena, kad sąskaitų dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas kiekis. Tai priklauso ne tik nuo lauko oro temperatūros. Svarbus veiksnys, turintis įtakos sąskaitos dydžiui, yra pastatų energetinis efektyvumas, individualūs vartojimo įpročiai.
Anot VŠT Klientų komandos vadovo L. Jakubausko, renovuotų namų gyventojai moka 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą.
„Mūsų duomenys rodo, kad priklausomai nuo daugiabučio energetinio efektyvumo, kuris turi įtakos šilumos suvartojimo kiekiui, sąskaitos dydis gali skirtis net kelis kartus.
Pavyzdžiui, senų, energetiškai neefektyvių namų gyventojai už 50 kv. m. buto šildymą vasarį vidutiniškai mokės 85 eurus, kai renovuotų namų gyventojų vidutinė sąskaita sieks 50 eurų. Energetiškai efektyviausių namų, pastatytų nuo 2014 m., gyventojų sąskaitos vidutiniškai siekia 27 eurus“, – teigia L. Jakubauskas.
