Nepatenkinti kainomis
„Cigaretės pabrango, alkoholis pabrango, pienas pabrango, duona pabrango. Anksčiau bandelė kainavo 15 centų, o dabar – 19 centų“, – sakė vyriškis.
„Nemažėja kainos, jokios, visos tik kyla, kyla ir dar kartą kyla“, – pritarė ir kitas vyras.
„Kainos didėja, bet didėja ir pajamos, didėja ir pensijos, manau, kad esant tokiai situacijai, kai šalia vyksta karas, viskas čia normalu“, – kitokią nuomonę turėjo „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinta moteris.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir vasarį krito iki beveik 17 proc.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nors šis skaičius nemažai kam gali atrodyti dramatiškas, pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos mažėjo.
„Žvelgdami į prekių kainas matome, kad atpigusios dujos, elektra, biokuras leidžia įmonėms nebekelti prekių kainų, kaip tik priešingai – matome, kad kai kurios prekės atpigo“, – pareiškė jis.
Per vasarį kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc., o per pastaruosius 4 mėnesius vidutiniškai pakilo 1,6 proc.
Už paslaugas mokėsime tiek pat
Nerimą kelia sparčiau didėjančios paslaugų kainos.
Štai vilniečiai skundžiasi išaugusiomis automobilių ir paspirtukų nuomos kainomis, pabrangusiomis kirpyklų paslaugomis.
„Anksčiau vyriškas kirpimas kainuodavo 15 eurų, dabar – jau 20 eurų“, – paminėjo kalbinta moteris.
Ekonomistai prognozuoja, kad paslaugų kainos išliks panašios kaip pernai. Pagrindinė priežastis – vis dar sparčiai augantys atlyginimai. Sausio mėnesį vidutinis darbo užmokestis buvo 15,5 proc. didesnis nei prieš metus.
„Šiuo metu nemaža dalimi infliaciją skatina paslaugų infliacija, o jos augimą lemia didėjantys atlyginimai“, – pareiškė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė skaičiuoja, jog vidutiniškai „į rankas“ dirbantysis praėjusių metų pabaigoje gavo apie 1153 eurus.
„Nominalus kainų augimas buvo spartus ir, nors kainų augimo atlyginimas nepasivijo, tačiau padėjo kompensuoti bent dalį išaugusių kainų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai situaciją komentavo K.Zitikytė.
Pinigai brangsta
Galvos skausmą gyventojams kelią ir išaugusios paskolų įmokos.
„Rinkos toliau labai nerimauja dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos ir Kinijos atsisakymo koronaviruso politikos, nes pramonė Kinijoje pradeda dirbti normaliu ritmu“, – aiškino A.Izgorodinas.
Tačiau, N.Mačiulio teigimu, ECB keliamos palūkanų normos neturi nieko bendro su dabartine infliacija. Jos keliamos siekiant mažinti perteklinę paklausą.
„Pinigų kainą bandoma pakelti iki tokio lygio, kad vartojimas, ekonominis aktyvumas, noras skolintis būtų prislopintas ir taip būtų užkertamas kelias kainų augimui“, – teigė ekonomistas.
Tačiau A.Izgorodinas mano, kad kylančios palūkanos visgi prie kainų augimo prisideda, nes įmonėms paskolų aptarnavimas brangsta, tad nemažą dalį šių kaštų verslai perkelia ant vartotojų pečių.
Ekonomistai tikina, kad didesnio kainų kritimo galime tikėtis vasarą arba rudenį.
