Taip jis įvertino ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytą laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėto bankų pelno karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
„Solidarumo principas yra neatsiejamas nuo gerovės valstybės. Ji sunkiais laikais turi solidarizuotis su gyventojais ir verslu teikdama jiems pagalbą.
Taip buvo per koronaviruso pandemiją 2020–2021 metais, taip buvo pernai prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir iškilus energetikos kainų krizei“, – Eltai pateiktame komentare cituojamas G. Nausėda.
Prezidentas pridūrė, kad dėl Europos centrinio banko sprendimų šalies didieji komerciniai bankai gauna netipines išskirtinai dideles grynųjų palūkanų pajamas, kurių dalį būtų teisinga skirti Lietuvos gynybos ir saugumo stiprinimui Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
„Be to, šis sprendimas gali turėti svarų teigiamą poveikį mažinant finansinę įtampą valstybės biudžete ir taip sudarant geresnes viešųjų finansų sąlygas tęstinai taikyti pajamų nelygybės mažinimo priemones padedant mažiau uždirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms“, – sakė G. Nausėda.
I. Šimonytė: bankų pelnų apmokestinimas yra būtinas
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytas laikino solidarumo įnašo bankams įstatymo projektas yra būtinas, nes dėl dabartinės situacijos neveikia mechanizmai, kurie šiuos netikėtus bankų pelnus perskirstytų visuomenei. Pasak jos, toks projektas reikalingas, nes šie pelnai gauti, dėl nuo pačių bankų nepriklausančių aplinkybių.
Taip pat, anot jos, viena to priežasčių yra Lietuvos visuomenės bandymas „sužaisti“ rinka imant paskolas su kintamosiomis palūkanomis.
„Komerciniai bankai pradėjo uždirbti pelną, kuris nepriklauso nuo banko pastangų. Ir ekonominių priemonių kažkaip sureguliuoti, kad šis kišenių papilnėjimas persiskirstytų per visuomenę nelabai yra. Nes Lietuvoje, skirtingai nuo visų kitų Europos Sąjungos valstybių yra labai populiarios kintamosios palūkanos.
Žmonės imdami kreditus renkasi kintamąsias palūkanas, šiek tiek bando pažaisti rinka“, – penktadienį Seime žurnalistams aiškino I. Šimonytė.
„Atsižvelgiant į tą situaciją, kuri yra nenormali ir susiklosčiusi dėl to, kad staigiai keičiant pinigų politiką neveikia transmisijos mechanizmai, kurie tą perskirstytų kitoms visuomenės grupėms buvo priimtas sprendimas, kad grynųjų palūkanų pajamų dalį valstybė apmokestintų“, – tikino ji.
Ministrė pirmininkė pridūrė, kad šis skirstymas taip pat nevyksta, nes net bankams uždirbant tris kartus didesnius pelnus nei įprastai, jie renkasi nedidinti indelių palūkanų. I. Šimonytės teigimu, taip daroma, nes bankams šiuo metu nereikia papildomų pajamų šaltinių dėl gaunamų Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų.
„Atrodo, kad kai brangsta kreditas, turėtų brangti ir indeliai. Bet jie nebrangsta, nes bankams iš tiesų pinigų nelabai reikia. Tai jie laiko didelius labai rezervus ir už tai gauna pakankamai nemažas palūkanas. Taip pat aišku gauna didesnes palūkanas iš savo klientų ir nepatiria su tuo susijusių kaštų“, – komentavo ji.
„Bet turbūt didžiausia dalis tų lėšų yra tai, kas ateina iš ECBir to likvidumo, kuris yra laikomas ECB ir kuris neša palūkanas tiesą sakant tiesiog pinigams gulint. Ir mūsų supratimu tai nėra gera situacija“, – pridūrė ji.
Galiausiai I. Šimonytė paminėjo, kad potencialus solidarumo įnašas bankams mažėtų, jeigu jie keistų paskolų ir indėlių sąlygas ir kainodarą.
„Žinoma, bankai turi galimybę to mokesčio sumokėti mažiau, jeigu nuspręstų keisti sutarčių sąlygas su savo klientais ir su tais, kurie turi paskolas ir indėlius. Nes tada atitinkamai grynųjų palūkanų pajamos keistųsi“, – tvirtino premjerė.
M.Dubnikovas: pelno nusipelno kiekvienas
Apie bankų viršpelnių apmokestinimą viešai diskutuoja ir Lietuvos ekonomistai. Marius Dubnikovas tokius siūlymus vertina ne taip teigiamai, esą idėjos primena tas, kurias siūlė komunistinio judėjimo pradininkas Karlas Maksas.
„Bankai tyli – velniai žino ko bijodami ir bus dar kartą jų akcininkai apgrabalioti politikų. Vieną kartą gavo sektorinį mokestį dabar dar minus 500 mln. euriukų. Nieko tokio – niekas jų ir taip nemyli, o dar geriau, kad užrakinti galines kritikos duris politikai sako, kad mokesčiai bus nukreipti gynybai, kad niekas šiame kontekste net cyptelt negalėtų, nors pinigai keliaus į bendrą biudžetą ir vėliau bus skirstomi“, – feisbuke penktadienį rašė jis.
Anot M.Dubnikovo, problema ta, kad politikos formuotojai pradeda spręsti klausimus, kiek pelno bankams pakanka ir kada iš tavęs reikia jį atimti.
„Ir tai tampa tendencija. Keliamas klausimas: ar tu nusipelnei pelno? Pelno nusipelno kiekvienas ir kiekvieno euro, jei vystė verslą ir atėjo iki pelningo laikotarpio ir niekaip kitaip. Nes jei nebūtų buvę 30 metų veikusio banko, tai šių metų pelno nebūtų. Jei nebūčiau valdęs savo pinigų, tai ir pelno nebūtų iš investicijų. Beje viršpelnių autoriai kvescionuoja, kad nelabai etiška gauti palūkanas už obligacijas, pavyzdžiui, nes „nieko neveiki“, o gauni pinigus“, – pabrėžė ekonomistas.
Jis ironizavo, kad po bankų gali ateiti ir kitų verslų eilė, pavyzdžiui, informacinių technologijų kompanijų, ūkininkų.
„Jei bankai uždirba per daug pelno, tai imi savo indėlį lauk, nusiperki to banko akcijas ir gauni taip pat dalį pelno, bet tai jau mūsų finansų formuotojams per sunku suvokti. Jei nemoki akcijų nusipirkti – eini į fondą, pensijas ar gyvybės draudimą, ten tau padės. Bet ne, politikams reikia ir tuos ištraiškyti, nes ir ten nelabai supranti“, – rašė M.Dubnikovas.
Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.
Prognozuojama, jog siūlomi laikino solidarumo įnašai įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos 510 mln. eurų.
