„Tikrai nereikia kalbėti, kad čia jau tuoj pat NPD padarom lygų MMA, nes tai tampa populizmu. Bet taip pat nereikia sakyti, kad apskritai toks pasiūlymas nėra logiškas, nes man atrodo, kad apskritai jis būtų gana logiškas, tik gal ne dabar“, – Eltai teigė V. Mitalas.
Politikas aiškina, kad NPD ir MMA sulyginimas nediferencijuojant pagal socialinį statusą, šeimos statusą ar pan. yra labai logiška mintis. Bet, anot jo, reikia suprasti, kad iki šios idėjos įgyvendinimo reikės laiko.
„Tai kainuoja valstybės biudžetui gana didelius pinigus, o esant gana dideliam užimtumui, apskritai Lietuvoje šiuo metu, tai kažkokios paskatos, papildomos, skatinti eiti į darbo rinką, įsilieti, gali ir nebūti, būtent dėl šio pasiūlymo įsigaliojimo“, – sakė Laisvės frakcijos Seime seniūnas.
„Bet tai vis tiek yra gana logiškas siekis per tam tikrą laikotarpį, nes kaip jau minėjau, Lietuva pagal tai, kiek neapsimoka eiti dirbti, jeigu esi antras pajamų gavėjas šeimoje, užima pirmą vietą Europoje. Kitaip tariant, tas inactivity trap (angl. neveiklumo spąstai – ELTA), kuris yra atsidaręs dėl gana aukšto žmogaus pajamų apmokestinimo, jis yra didelis“, – akcentavo jis.
Parlamentaras tvirtino, kad nors gyvename ekonomikos laikais, kurie nerodo efekto iš blogųjų pusių, bet darbo santykių apmokestinimas yra per aukštas ir NPD didinimas, jo manymu, galėtų būti vienas iš variantų, kaip jį būtų galima sumažinti.
„Aišku, gyvename tokiais ekonomikos laikais, kurie nerodo šio efekto blogųjų pusių, bet darbo santykių aukštas apmokestinimas yra Lietuvos iššūkis ir aš tikrai galvočiau, kad jis Lietuvoje galėtų būti mažesnis ir tolesnis NPD didinimas yra vienas iš atsakymų, kaip galima tai pasiekti. Ypač, kai pakeista NPD apskaičiavimo formulė, kuri tikrai yra naudingesnė šiek tiek mažiau uždirbantiems žmonėms ir yra labiau socialiai jautri, negu buvo kažkada prieš tai“, – aiškino V. Mitalas.
Galiausiai jis nesiėmė spekuliuoti, kada NPD ir MMA galėtų pasiekti vienodą dydį, nes, V. Mitalo manymu, laikai yra labai dinamiški ir pernai metų aktualijos įrodė, kad netikėtai gali kilti iššūkių dėl energetikos kainų ar gynybos finansavimo didinimo.
„Buvo rezervuotos didelės sumos dar praėjusių metų biudžete, šių metų biudžete elektros kainos dalies kompensavimui, kai kurių šių lėšų neprireikė. Kai kurias lėšas galbūt bus galima anksčiau ar vėliau nukreipti į kitas prasmingas valstybės išlaidas didinant pvz. švietimo finansavimą, mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros finansavimą“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.
„Kiek tokiais dinamiškais laikais liks laisvės drąsesnius mokestinius pakeitimus, pripažinkime, dar nėra iki galo aišku. Ypač kai valstybės skolos finansavimo išlaidos tik didėja“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad artėjant Seimo pavasario sesijai, kurioje turėtų būti teikiami mokestinės sistemos peržiūros pasiūlymai, I. Segalovičienė antradienį „Žinių radijui“ užsiminė, jog vienas iš kryptingų tikslų turėtų būti NPD ir MMA sulyginimas – prioritetą skiriant dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms.
G. Nausėdos atstovė akcentavo, kad sprendimai susiję su NPD artinimu prie MMA šeimoms turėtų būti priimami kaip įmanoma greičiau, o vėliausia jų įsigaliojimo data galėtų būti kitų metų sausio 1 d.
Reaguodama į tokią Prezidentūros poziciją, premjerė Ingrida Šimonytė antradienį savo „Facebook“ paskyroje ironizavo, kad NPD sulyginti su MMA būtų galima nebent sumažinus pastarąjį dydį. Pasak I. Šimonytės, kadangi „to daryti neketiname“, MMA ir NPD didės tiek, kiek leis ekonomikos augimas.
Ji taip pat rašė, kad minėtais klausimais „į priešrinkiminių pažadų aikštelę“, matyt, išbėgs dar ne vienas prezidento patarėjas ir jo mintys „taps dar viena antrašte“. Galiausiai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Prezidentūros pasiūlymas NPD sulyginti su MMA galėtų būti įgyvendintas iki šios parlamento kadencijos pabaigos.
